
Naujausios
Uždarymas – po 55 metų
Aklųjų ir silpnaregių skyrius įsikūręs Gubernijos mikrorajone, kur visada gyveno dauguma regos negalią turinčių žmonių. Čia iki šiol veikia ir socialinė neįgaliųjų įmonė "Aksida", dalis mikrorajono infrastruktūros pritaikyta aklųjų ir silpnaregių poreikiams. Čia dirba Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių padalinys.
Kultūros įstaigoje anksčiau veikė neregių ir silpnaregių užimtumo klubas "Pabūkime kartu", repetavo mėgėjų meno kolektyvai: folkloro ansamblis "Sedula", vokalinis ansamblis "Dermė", liaudiška kapela "Šelmiai". Dabar likusi tik liaudiškų šokių grupė "Vajaunas", "Dermės" veikla sustojo vadovei išėjus motinystės atostogų, "Sedulos" vadovė išlydėta į pensiją. Įstaiga buvo įvairių renginių, susitikimų vieta, vykdavo edukaciniai, praktiniai užsiėmimai, šokiai, grodavo gyva muzika.
Redakcijai skambinę šiauliečiai apgailestavo, kad 55 metus gyvavusi kultūros įstaiga uždaroma, klausė, ar kas pagalvojo, kaip vyresnio amžiaus neregiams reikės pasiekti renginius miesto centre? Sakė, kad dauguma įstaigos lankytojų yra būtent vyresnio amžiaus, jiems sunku kur nors važiuoti, šalia namų vykdavę užsiėmimai leido nesijausti užmirštiems.
"Ši vieta buvo labai patogi neregiams lankyti renginius, švęsti šventes, susitikti", – sakė redakcijai paskambinęs šiaulietis. Jis svarstė, kad būtina klausimą kelti "mero lygmeniu ir išsaugoti kultūros įstaigą".
Atnaujintas Kultūros centras žada naujas galimybes
Šiaulių kultūros centro Aklųjų ir silpnaregių skyrius veikė VšĮ "Aksida" patalpose: kabinetai, salė, kurios akustiką giria žinovai.
Kultūros centro direktorė Deimantė Bačiulė "Šiaulių kraštui" sakė, kad darbuotojai ir kolektyvas "Vajaunas" persikels į atnaujintą Kultūros centrą. Jo atidarymo laukiama šį arba kitą mėnesį.
"Aklųjų ir silpnaregių skyrius buvo visiškai nepritaikytas žmonėms su negalia, – komentavo D. Bačiulė. – Dabar turėsime didžiulį gražų objektą, pritaikytą ir judėjimo, ir regos negalią turintiems žmonės. Visai kitos galimybės. Be to, ten patalpos buvo ne mūsų, o įmonės".
Direktorė atkreipė dėmesį, kad "žmonės su negalia gyvena visame mieste, ne tik Gubernijos rajone".
"Mūsų vienas iš tikslų – kuo plačiau įtraukti bendruomenę, turinčią negalią. Užmojai dideli pačiame Kultūros centre, kad neregiai būtų dažnesni svečiai", – patikino D. Bačiulė. Ji neatmetė galimybės organizuoti aklųjų ir silpnaregių atvežimą iš Gubernijos mikrorajono į renginius Kultūros centre.
Planuoja naują veiklą
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių Šiaurės rytų centro vadovas Aloyzas Vilimas "Šiaulių kraštą" patikino, kad kultūros įstaiga šventėms, renginiams, repetuoti kolektyvams – išliks.
"Nuo naujų metų bandome turėti vieną savo būrelį. Buvusi "Sedulos" vadovė dirbs pas mus ir turės kolektyvą, gal jis kitaip vadinsis, – sakė A. Vilimas. – Yra bandymas kapelą suburti, gal dramos kolektyvą. Tai nėra sunku, reikia tik žmonių noro ir iniciatyvos."
A. Vilimo žodžiais, Šiaulių kultūros centras neprisidėjo prie patalpų išlaikymo.
"Nedengė išlaidų visiškai. Jeigu būtų dengę, gal būtų ir skaudu atsisveikinti, bet kai nieko... Mes patys mokėdavome – jie ne tik nuomos, bet ir komunalinių mokesčių nemokėjo. Neturiu ko slėpti, ten buvo politika", – sakė A. Vilimas, priminęs ankstesnįjį įmonės "Aksida" vadovą.
Kultūros centro skyrius turi išsikraustyti iki vasario vidurio.
"Panevėžyje turime panašias sąlygas ir mums neblogai pavyksta – turime stiprią vadovę ir penkis kolektyvus. Mes, aklųjų bendruomenė, nieko neprarandame, net manome, kad patys geriau pasidarysime", – teigė A. Vilimas.
Uždaryti kultūros namai – didelis nuostolis, bet veikos neapleis
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Šiaulių miesto ir rajono filialo pirmininkė, buvusi Kultūros centro skyriaus vedėja Inta SKEIVIENĖ:
– Nuostolis didelis, nes žmonės su regėjimo negalia neeis kitur, o tai reiškia, kad sėdės užsidarę namuose. Čia vykdavo ir edukacijos, ir renginiai, pritaikyti būtent jiems. Aplinka pažįstama, galėdavo ateiti ir aklieji. Važiuoti į miesto centrą turi rasti palydovą, kol jie išmoks, kol atpažins naują erdvę. Reikia mokytis atstumų, maršrutų. Aš pati vieną maršrutą Vilniuje du mėnesius mokiausi. Yra ir psichologinis faktorius: žmonės nedrįsta, nepažįsta.
Mes veiklą jau nuo sausio vykdysime iš projektinių lėšų, nepaleisime pačių aktyviausių žmonių. Vesime sveikatinimo būrelius, edukacijas, viską darysime, kad žmonės ateitų. Aš projekte būsiu socialinė darbuotoja ir sveikatinimo, reabilitacinio būrelio vadovė, turime edukatorę, bus folkloro ar romansų būrelis. Kol gausime lėšų iš Lietuvos mastu vykdomų projektų, tol žmonės bus su mumis. Pasiliekame tose pačiose patalpose, turėsime ir salę, kol įmonė gyvuoja.