
Naujausios
Paėmė vaikus
2018 metų balandį Erika (vardas pakeistas) prisimins visą gyvenimą. Išleidusi vyresnįjį sūnų į mokyklą tą pačią dieną sulaukė policijos ir vaiko teisių pareigūnų. Mamai buvo paaiškinta, kad sūnus mokykloje pasakė, jog mama jį mušė. Erikai liepė aprengti penkiametį sūnelį, ir nuvežė abu į Moters ir vaiko kliniką. Pažadėję, kad eis pas brolį, mažylį nusivedė, o mamą išvežė ir parai uždarė areštinėje.
Vaikai buvo perduoti į Šiaulių vaikų globos namus. Erika pasakoja, kad jos mamai ir seseriai neleido su vaikais susitikti. Berniukų tėvai yra skirtingi. Erika sako, jog mažylio tėvui niekas net nepranešė apie kilusią situaciją, tai padarė pati mama, paleista iš areštinės. Tėvui teko du mėnesius įveikinėti biurokratines kliūtis, kad galėtų pasiimti savo vaiką. Mažylis dabar gyvena Vilniuje.
Berniukų mama pasakojo, kad vyresnįjį sūnų norėjo pasiimti globoti sesuo, tačiau jai vaiko teisių gynėjai nedavė: neva gyvena per arti mamos.
Po šių įvykių Erika savo vaikus pamatė po trijų mėnesių. Iš pradžių valandos pasimatymai buvo leidžiami vieną kartą per dvi savaites. Vėliau kartu su advokatu pavyko išsikovoti valandą per savaitę. Pasimatymai vyksta valdiškose patalpose stebint vaiko teisių atstovams. Su vyresniuoju susitinka globos namuose, su kitu sūnumi – Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje.
Mažasis jau pradėjo lankyti mokyklą. Erika sako, kad vaiką tokie susitikimai su mama labai traumuoja. Po susitikimų jis veržiasi į mamos mašiną, sakydamas, kad važiuos namo pas ją. Mokytoja ir psichologė paprašė saugant vaiką paretinti susitikimus. Psichologė paaiškino, kad dėl to, jog negali grįžti pas mamą, berniukas kaltina savo tėtį, galvodamas, kad jis neleidžia jam sugrįžti į namus.
Mama skaitė vyresniojo, dabar jau dvylikamečio, laiškus Kalėdų seneliui. Jei pernai jis troško dovanų kompiuterio, tai šįmet jo laiške buvo įrašytas noras – sugrįžti namo.
Kalta, kad neprisipažįsta ir ieško teisybės
Erika tikino, kad vyresnysis sūnus ją apkalbėjo, nes atėmė telefoną ir nenupirko riedžio. Tai buvo bausmė už tai, kad blogai elgėsi mokykloje.
Vėliau esą vaikas gailėjosi, aiškino, kad taip norėjo mamai atkeršyti, bet prasidėjus procesui prokuroro iniciatyva pritaikyta kardomoji priemonė – vaikų paėmimas iš mamos.
Tiesa, ant vyresniojo berniuko rankos netoli peties buvo nustatyta mėlynė. Mama sakė, kad įvykių išvakarėse viešėjo kaime, kur vaikai žaidė, suposi, galėjo ir užsigauti.
Praėjusių metų rugpjūtį vyresnysis buvo pabėgęs iš laikinosios globėjos, pas kurią šiuo metu gyvena. 21 valandą vakaro nepažįstamame Medelyno rajone berniukas pasiklydo. Paprašė žmonių pagalbos, šie iškvietė policiją. Vaikas policininkams pasakė mamos adresą.
"Skambutis į duris, atidarau – už jų policija ir mano vaikas. Policija susiruošusi pildyti dokumentus, kad aš neprižiūriu vaiko. Man teko paaiškinti, kad sūnus šiuo metu laikinai gyvena pas globėją. Policininkai ėmė jam sakyti: kodėl tu mums nepasakei, kad esi pas globėją. Jis ėmė verkti, kad nenori pas globėją, kad nori pas mamą pasilikti, kad nevežtų. Bet nei aš galėjau jį prisiimti, nei policija negalėjo nevežti. Mes su advokatu parašėme skundą. Vis tiek aš likau kalta, kad neišauklėjau vaiko, kad jis nebėgtų iš globėjų", – pasakojo mama.
Ji prasitarė, kad sulaukė iš globos namų atstovo priekaištų, kad esą ji mėgsta skųstis, ir dėl to "jums bus tik blogiau".
Mama su advokatu prašė panaikinti kardomąją priemonę, tačiau prokurorė nesutiko, nes mama nepripažįsta savo kaltės.
Erika niekur nedirba, kadangi iki minėtų įvykių augino mažąjį sūnų. Šeimą išlaikė dabartinis jos vyras. Dabar, sako moteris, ji negali dirbti, nes turi važinėti į susitikimus su vaikais, pas tyrėjus, į teismus. Vaiko teisių tarnybos nurodymu baigė pozityvios tėvystės kursus.
Ilgai nesibaigiantis teisinis procesas, sukėlė dar vieną problemą. Vaiko teisių tarnyba inicijavo civilinę bylą dėl vyresniojo sūnaus mamos bei jo tėvo teisių apribojimo ir lėšų vaiko išlaikymui priteisimo.
"Aš juk nekalta, kad tie teismai taip ilgai trunka", – stebėjosi mama.
Erika tikino, kad vyresnysis sūnus ją apkalbėjo, nes atėmė telefoną ir nenupirko riedžio. Tai buvo bausmė už tai, kad blogai elgėsi mokykloje.
Ligoninėje sūnaus aplankyti negali
Ką tik praėjusios Kalėdos Erikos sūnums buvo jau antrosios be mamos ir savo namų. Švenčių išvakarėse mama su dovanomis vyko į Vilnių ir susitiko su jaunesniuoju berniuku. Išsiskyrimas buvo sunkus.
Su vyresniuoju turėjo pasimatyti praėjusį pirmadienį, tačiau ryte sulaukė skambučio, kad pasimatymas neįvyks, nes berniuką paguldė į ligoninę. Esą dėl kilusios agresijos. Mamai su vaiku susitikti neleidžiama.
Šiaulių vaikų globos namų, kurių žinioje dirba laikinieji globėjai, direktorius Rimantas Žąsinas "Šiaulių kraštui" paaiškino, kad mama vaiką ligoninėje aplankyti galėtų, bet pagal prokuroro nurodymą susitikime turi dalyvauti vaiko teisių tarnybos atstovė, o ji nesutinka važiuoti į ligoninę.
Erika sakė, kad kol berniukas augo pas ją, nė karto į ligoninę nebuvo patekęs, o dabar jis ten atsiduria ketvirtą kartą.
"Jis labai problematiškas vaikas, yra ligonis, turi agresijų. Jei daktarai nustato, reiškia yra problemų", – sakė direktorius.
Erika apgailestavo, kad nuo pat vaikų paėmimo, broliai nėra nė karto susitikę. Ji susitarė su jaunėlio tėčiu, kad jis atveš mažylį iš Vilniaus į susitikimą su broliu į Šiaulius, pažadėjo apmokėti jų kelionę, tačiau esą nepavyksta suderinti susitikimo laiko su Šiaulių vaikų globos namų socialinėmis darbuotojomis.
Paklausėme direktoriaus, kodėl nesudaromos sąlygos susitikti broliukams.
"Prie ko čia mes. Mes neprivalome derinti. Jei tėvas sutinka atvažiuoti, susitikti, kas jam draudžia. Mes netarpininkaujame. Tas, kuris yra Vilniuje, mums nepriklauso. Jei tėvas ar motina pageidauja, tėvas atveža vaiką – jokių problemų nėra. Mes deriname susitikimą ir susitinka. Niekas nesikreipė, kad toks susitikimas įvyktų", – tikino R. Žąsinas.
Per ilgam procesui įtakos neturi
Paprašius valdiškų institucijų pakomentuoti situaciją, ginamasi Asmens duomenų apsaugos įstatymu arba nesibaigusiu teisminiu procesu.
Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) viešųjų ryšių ir komunikacijos atstovė Silva Šimkevičienė pakomentavo, kad iš Erikos šeimos buvo paimti abu vaikai, nes ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas abiejų vaikų atžvilgiu. Iki minėtų įvykių ši šeima VTAS nebuvo žinoma.
Paklausus, kokius reikalavimus mamai kelia vaiko teisių specialistai, S. Šimkevičienė atsakė: "Informuojame, kad jokie reikalavimai nėra keliami. Užtikrinant vaiko saugumą yra bendradarbiaujama su sunkumus patiriančia šeima. Šeimai paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, taikomas atvejo vadybos procesas, sudarytas pagalbos planas, pagal kurį šeimai teikiamos tarpininkavimo, informavimo ir kitos bendradarbiavimo paslaugos. Pagalbos plano peržiūrą, bei tikslinimą, atsižvelgiant į situacijos šeimoje pokyčius, suteiktos ar teikiamos pagalbos šeimai tinkamumą, pakankamumą, pagalbos plano šeimai efektyvumą, organizuoja atvejo vadybininkas".
Teiravomės vaiko teisių gynėjų, ar, jų manymu, nėra pažeidžiamos vaikų teisės, kai beveik dvejus metus nepriimami sprendimai dėl jų likimo. Gavome patvirtinimą, kad "ikiteisminiai procesai, ekspertizės trunka ilgai – po kelis mėnesius. Jų eigai VTAS neturi įtakos. Taip, tai neretai per ilgas procesas, kurio eigą gali komentuoti tyrimą atliekantys pareigūnai".
S. Šimkevičienė pakomentavo, kad pagal įstatymus laikinoji vaiko globa negali tęstis ilgiau nei 12 mėnesių, išimtiniais atvejais pratęsiant dar ne ilgiau nei šešiems mėnesiams (bendra laikinosios globos trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino), todėl VTAS kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl Erikos ir jos vyresniojo sūnaus tėvo teisių apribojimo.
Pasikeitus arba išnykus aplinkybėms, mama turi teisę kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo.
Teismo procesas eina į pabaigą
Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėja Nijolė Damulė pranešė, kad 2019 metų gegužės 7 dieną Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai gavo 4 tomų baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tėvų pareigomis. Kaltinamoji kaltės nepripažįsta, todėl per teismo posėdžius buvo apklausta 12 liudytojų, naudojant nuotolinį ryšį apklausti du ekspertai. Bylą nagrinėjanti teisėja I. Jakubėnienė nurodė, kad liudytojų apklausa baigta. 2020 metų sausį yra numatyti 2 teisiamieji posėdžiai. Kitame teismo posėdyje bus pagarsinta bylos medžiaga. Dar lieka prašymų stadija ir baigiamosios kalbos.
Teismo atstovė patvirtino, kad per visą tą laiką vienas teismo posėdis neįvyko dėl kaltinamosios advokato nedalyvavimo, o nuo lapkričio pabaigos daroma pertrauka dėl prokurorės ligos.
Pripažįsta ir nesamą kaltę, kad greičiau atgautų vaikus
Erikos advokatas Saulius Alysas į bylos detales leistis nenorėjo dėl nesibaigusio teisminio proceso. Jis sakė, kad teismo sprendimo tikisi jau sausio mėnesį.
Advokatas dalyvavo ne vienoje panašioje byloje ir komentavo, kad jeigu tėvai ar vienas iš tėvų, papuolęs į teisėsaugos akiratį, pripažįsta savo kaltę, viskas greičiau pasibaigia. Jei nepripažįsta, tada apklausia didelį ratą žmonių, procesas išsiplečia.
Vaikui skiriama psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, ar jis gali prisiminti, ar teisingai suprasti įvykio aplinkybes, ar kalba tiesą. Ekspertizė užtrunka 4–6 mėnesius, kol ateina atsakymas ir tyrimas vykdomas toliau.
"Kadangi padaugėjo tokių bylų, valstybė imasi priemonių, kad ta ekspertizė būtų atliekama greičiau ir nevargintų žmonių. Gal situacija keisis, terminai bus trumpesni", – viliasi teisininkas.
Jis apgailestavo, kad kartais žmonės prisiima nesamą kaltę, kad greičiau susigrąžintų vaikus.
"Žmogus ryžtasi tokiam žingsniui, kad tik greičiau baigtųsi tas tyrimas. Ir tai nėra gerai. Erika drąsi moteris, ji ryžosi laikytis savo pozicijos iki galo, todėl mes turime praeiti ilgiau tą kelią ir įrodinėti savo nekaltumą. Ar mums pavyks, negaliu pasakyti", – sakė S. Alysas.
Jis svarsto, kad jeigu mama ir būtų pripažinta kalta, jai realiai gresia piniginė bauda, nes nėra teista, atvejas pavienis.