
Naujausios
Pirmaujančiųjų gretos
Policijos analizė rodo, kad vietų, kuriose nuolatos fiksuojama nusikalstamų veikų, Šiauliuose yra ne tiek mažai.
Pirmoje vietoje, anot R. Sarapo, labiausiai miestiečių mėgstamas prekybos ir pramogų centras "Akropolis" ir jo prieigos. Vagystės iš parduotuvių, prieigose – viešosios tvarkos pažeidimai, disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Vagiama ir iš kitų miesto prekybos centrų.
Centrinėje miesto dalyje dominuoja nusikalstamos veikos prie naktinių klubų "Pegasas" ir "Mega". Natūralu, kad naktinis gyvenimas, kuriam neretai nesvetimas alkoholis, turi savo spalvų. Prie naktinių pasilinksminimo vietų dažniausi viešosios tvarkos pažeidimai, liaudiškai sakant, muštynės.
Policija dažnai vyksta ir į Tilžės 52 bendrabutį bei jo prieigas, taip pat į Tilžės 121 bendrabutį. Ramybės čia stinga ne tik gyventojų butuose, bet ir viešai.
"Gyvenančiųjų kontingentas iškėlė šiuos bendrabučius į pirmaujančiųjų pagal nusikalstamas veikas, daugiausiai dėl smurto artimoje aplinkoje, sąrašo viršų", – sako Šiaulių policijos vadovas.
Smurtu prieš artimus žmones neatsilieka ir Vytauto gatvės 150-uoju numeriu pažymėtas bendrabutis.
Organizuotas nusikalstamumas dabar kitoks
Prieš gerą dešimtmetį ir anksčiau sprogdinimo sostine vadinti Šiauliai šiandien tarsi pakeitę savo įvaizdį. Atrodytų, kad mieste organizuoto nusikalstamumo nebėra, o sprogdinimai, reketas ir kiti brutalūs nusikaltimai – jau istorija.
R. Sarapas sako, kad organizuoti nusikaltėliai Šiauliuose "veikia", tik pastaraisiais metais jų veikla pakitusi. Nusikaltėliai dabar orientuojasi į narkobiznį. Deja, tai rakštis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, visame pasaulyje.
"Kita vertus, kas tas organizuotas nusikalstamumas? Žmonės įsivaizduoja tą, kas buvo anksčiau – sprogdinimai, brutalus nesiskaitymas, reketas, grobė, vežė, padeginėjo namus, mašinas. To dabar nebėra arba yra tik pavieniai atvejai, santykių aiškinimaisi, – sako komisaras. – Dabartiniai nusikalstami junginiai eiliniam piliečiui nekelia realių grėsmių, kaip buvo anksčiau. Pabrėžiu, tokio brutalaus nusikalstamumo, koks buvo anksčiau, dabar nebėra."
Prieš tapdamas Šiaulių policijos vadovu R. Sarapas ne vienerius metus vadovavo Panevėžio apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biurui. Jis sutinka palyginti abu miestus.
"Šiauliai ir Panevėžys – du labai skirtingi regionai. Šiauliuose visada buvo mažiau brutalių, sunkių nusikaltimų, bet buvo daugiau sprogdinimų. Tačiau nužudymų skaičiumi Panevėžį būtų buvę sunku aplenkti. Dabar 5–6 metai viskas stabilizavosi ir jau mažėja abiejuose miestuose. Tokio nusikalstamumo, koks buvo apie 2000-uosius, kai vyko privatizacija, kai situacija buvo sudėtinga visoje šalyje, dabar nebėra."
Kvaišalai ir vagystės
Didžiausiu skauduliu įvardijami narkotikai. Pareigūnai nebesistebi, kai nedideli kvaišalų kiekiai aptinkami ir automobiliuose, ir pasilinksminimo vietose, ir mokyklose.
Ne taip seniai, sako pašnekovas, už disponavimą kvaišalais, kuomet buvo randamas tik nedidelis jų kiekis, asmuo būdavo baudžiamas administracine tvarka. Dabar tokia veika yra kriminalizuota, taigi ir už nedidelį kiekį keliama baudžiamoji byla.
Nieko guodžiančio komisaras negali pasakyti ir apie vagystes. Policija mieste jų fiksuoja daug ir nebūtinai iš prekybos centrų, kur vagia neretai ir pasiturinčiai gyvenantys žmonės.
"Kodėl taip daro? Juk vagia ne dėl to, kad neturi, ko valgyti. Bet čia jau medikai gal paaiškintų...", – svarsto R. Sarapas.
Šiaulių skaudulys, anot R. Sarapo, prieš kelerius metus buvo automobilių vagystės. Dabar štilis. Šiaulių policija sučiupo grupę asmenų, kurie automobilius vogė ir ardė detalėms.
"Vagysčių augimą mes siejame su tam tikrų asmenų grįžimu iš kalinimo įstaigų ir jų sugrąžinimu ten. Už tai vagystės tarsi banguoja."
Šiaulių miestas pastaruoju metu smarkiai plečia stebėjimo kamerų tinklą (kalbama apie 80 kamerų) viešose erdvėse, ypač tose vietose, kur įvykdoma daugiausiai pažeidimų. Videokameros drausmina, o, įvykus pažeidimui, lengviau identifikuoti asmenį.
Sostinė ir likusi Lietuva
Viena iš skaudžiausių šiandienos rykščių, įsitikinęs R. Sarapas, yra besaikis alkoholio vartojimas. Pašalpų mokėjimo dienas policija esą apsibrėžia raudonai: daug geriama ir daug mušamasi. Pareigūnų iškvietimų skaičius tomis dienomis išauga 15–20 procentų: triukšmas, garsi muzika, šūkavimai, muštynės. Po maždaug trijų dienų viskas nurimsta iki kito mėnesio pašalpų.
"Smurto artimoje aplinkoje įstatymas yra, bet ar jis veikia? Aš manau, kad neveikia. Mes, policininkai, tą matome, nes daug vežame."
Policija greitai atvažiuoja, išveža smurtautoją, atriboja jį nuo šeimos.
"Greitas reagavimas išgelbėjo daug gyvybių. Anksčiau apskrityje per metus nužudymų būdavo įvykdoma apie dvi dešimtis, o dabar 2–3."
Tačiau yra kita pusė – darbas su smurtautoju ir darbas su auka. Sistema, įsitikinęs komisaras, dar nėra "atidirbta", nes ir auka grįžta į namus, ir smurtautojas. Na ir kas, kad skiriamas gyvenimas skyrium? Jei smurtautojas – vienintelis maitintojas šeimoje, tai moteris ir vėl jį prisiima. O jei jis neturi artimųjų? Tada lieka vienintelis kelias – į gatvę arba Nakvynės namus.
"Manau, kad ta problema turėtų būti sprendžiama galbūt svarstant integracijos galimybes, galbūt lavinant smurtautojo socialinius įgūdžius, skatinant alkoholio vartojimo kultūrą, užimtumą. Mes, policija, matome, kad kai kurios šeimos neturi elementariausių įgūdžių, kaip išgyventi. Ar normalu, kad pašalpų mokėjimo dienos – tas laikas, kai su taksi važiuojama į degalinę malkų pirkti?"
Jei pavyktų sumažinti socialinę atskirtį, rezultatas būtų geresnis.
"Viskas, kas didžiausia – didžiausi darbai, didžiausi projektai išeina į didžiuosius miestus, o regionai tampa tarsi patys sau išgyvenantys, žmogus lieka su savo problemomis, trūksta psichologų, trūksta dienos centrų, kur žmogus galėtų ateiti ir keistis. Dabar susiformavo sostinės Lietuva. O taip norėtųsi, kad nebūtų pamiršta likusi Lietuvos dalis. Ir kodėl statybininkui Vilniuje mokama daugiau negu statybininkui Šiauliuose? Pats laikas kalbėti apie labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį, apie kaimo žmones."
Miesto keliai ir sankryžos
Šiauliuose trikojai veikia nuo gruodžio pabaigos ir, anot R. Sarapo, akivaizdu, kad greičio sumažėjimas mieste ir užmiestyje yra ryškus.
"Trikojais nesiekiame nubausti vairuotojų, siekiame apsaugoti eismo dalyvius nuo galimų liūdnų pasekmių."
Su komisaru važiuojame į Šiaulių centro pašonėje esančią J. Basanavičiaus ir Birutės gatvių sankryžą, dėl kurios vairuotojų skambučių yra sulaukęs "Šiaulių kraštas". Kaip važiuoti per šią sankryžą, jei kirtus ją, kaip numato kelio ženklas, atsiduriama vadinamojoje greitėjimo juostoje?
"Važiuojant Birutės gatve, reikėtų laikytis kelio ženklo ir nelenktyniaujant įvažiuoti į greitėjimo juostą, o paskui rodyti posūkį ir išvažiuoti į kelią", – paaiškino policijos vadovas, pritardamas, kad vairuotojų abejonės pagrįstos, nes atšaka (greitėjimo juosta) iškreipia situaciją. Jis pažadėjo siūlyti perbraižyti eismo juostas, kad vairuotojams nekiltų neaiškumų.
Sveikintinu dalyku R. Sarapas vadina Šiaulių mieste vieną po kitos atsirandančias žiedines sankryžas.
Neseniai atsiradęs žiedas Gardino ir Lyros gatvių sankirtoje esą išsprendė ne tik automobilių srauto, bet ir pėsčiųjų problemas. Be to, stipriai sumažino važiavimo greitį.
Tikimasi, kad eismo problemas išspręs ir žiedas greta Šiaulių geležinkelio stoties.
Kelių eismo taisyklių pažeidimų mieste išaiškinama vis dar labai daug.
"Policijos pajėgos dirba maksimaliai. Kad ir momentiniai girtumo patikrinimai! Girtumas prie vairo, kalbėjimas telefonu, diržų nesegėjimas – dažniausi pažeidimai, ir jiems tolerancijos nebus."
Situacija valdoma
"Galite būti ramūs, Šiaulių policija pajėgi užtikrinti žmonių saugumą. Nepaisant visko, kas pasakyta negero, jaučiame nusikalstamų veikų mažėjimo tendenciją, visuomenė po truputį keičiasi. Žinoma, dar daug ką reikia keisti. Tačiau dabartinė situacija, palyginti su ta, kokią turėjome prieš penketą metų, – radikaliai skiriasi."
Šiaulių policijos vadovas sako, kad daugėja tolerancijos ne tik iš visuomenės, bet ir iš policijos pusės.
"Jei žmogus ir išgėręs, bet eina saugiai, nėra agresyvus, policija tikrai nesikabinės vien dėl to, kad jis išgėręs. Pareigūnams nėra nurodyta jokių skaičių, kad jie privalo iš renginio išvežti tiek ir tiek neblaivių asmenų."
O anksčiau tokie planai egzistavo – reikėjo išaiškinti visko vis daugiau: daugiau eismo, daugiau viešosios tvarkos pažeidėjų ir t.t. Ir būtinai vis daugiau negu pernai. Toks sovietinis palikimas – socialistinis lenktyniavimas. Planai išnyko Lietuvos policijai pradėjus vadovauti generaliniam komisarui Linui Pernavui.
Gerėjančios statistikos esą nepagadina ir į Šiaulius dirbti atvykstantys ukrainiečiai bei baltarusiai. Anot vadovo, didžiausias jų nusižengimas – išgėrinėjimas ir muštynės tarpusavyje. Nuo Šiaulių gyventojų užsieniečiai pernai nukentėjo porą kartų.
Miesto pliusai ir minusai
Nepaisant miesto skaudulių, visuomenėje daugėja tolerancijos.
"Pažiūrėkite, va, parkas – šiukšlių nėra, o kažkada jų buvo. Žmonės mokosi gyventi kitaip, tvarkingiau. Jei aš nešiukšlinu, tai ir mano kaimynas nešiukšlins, jei aš pastačiau tvarkingai automobilį, tai ir kitas taip pastatys – atsirado bendrystės jausmas. Mokomės vienas iš kito, ir išsišokėliškų pavyzdžių, kurie anksčiau buvo norma, šiandien mažėja."
Į tarnybą Šiauliuose R. Sarapas atvyksta iš Panevėžio. Ir sako, kad Šiauliai – gražus, įdomus miestas, turintis savitą bruožą. Tik Šiauliams šiek tiek trūksta viešųjų erdvių, kur gyventojai galėtų skirti laiko aktyviam poilsiui, trūksta parkų, žaidimų aikštelių, dviračių takelių, bėgimo takų.
"Žmonės Panevėžio renovuotame parke turi, ką veikti, o ne taip, kaip anksčiau, kai poilsis buvo skiriamas tik alui gerti. Tikiuosi, kad rekonstruojamame Šiaulių parke bus taip pat. Jei erdvės bus sutvarkytos, apšviestos, žmogus turės galimybę ateiti, kada nori ir turės, kuo užsiimti."