
Naujausios
Skriaudžia 58 savivaldybes
Lyginant su 2019 metais finansavimas savivaldybių vietinių kelių priežiūrai mažėja net 40 procentų. Jei 2019 metais bendra suma sudarė beveik 113 milijonų eurų, tai šįmet – 64 milijonai.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kartu su kitais apskrities savivaldybių merais išsiuntė raštą Lietuvos savivaldybių asociacijai, atkreipdamas dėmesį, kad toks lėšų paskirstymas stumia į keblią situaciją 58 šalies savivaldybes, suteikdamas išskirtinumą dviems – Vilniaus ir Klaipėdos.
Seimo priimtas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas Susisiekimo ministerijai suteikė teisę skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas ne tik valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, bet ir išskyrė atskirus Vilniaus ir Klaipėdos projektus. Tai valstybinės reikšmės magistralinio kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo rekonstravimas, vienos dviejų lygių sankryžos Vilniuje rekonstravimas, ir vienos Klaipėdos žiedinės sankryžos rekonstravimas, kuriems numatytas maksimalus finansavimas.
A. Visockas įsitikinęs, kad taip lėšos skirstomos, pažeidžiant bendrą principą, sudarant prioritetą atskiriems Vilniaus ir Klaipėdos projektams.
Meras pastebėjo, kad įstatymas įtvirtino tokio žingsnio ne prievolę, o galimybę, ir tikisi, kad Vyriausybė įsiklausys į 58 savivaldybių argumentus. Jis pastebėjo, kad nežiūrint išskirtų projektų, Vilniaus ir Klaipėdos savivaldybės dar gaus lėšų, kurios pagal bendrą principą išskirstomos visoms savivaldybėms.
Miesto vadovas pabrėžė, kad savivaldybės tikisi bent tokio finansavimo, kuris buvo skirtas iki praėjusių metų. Praėjusiais metais savivaldybių kelių remontams buvo skirta daugiau lėšų, todėl nesitiki tokios gerovės ir šįmet, tačiau iki 2019 metų finansavimas buvo stabilus – apie 85 milijonai eurų – tad norėtų, kad toks ir išliktų.
Anot miesto vadovo, kitaip neįmanoma planuoti savo ateities veiksmų. Į strateginį veiklos planą privalu sudėlioti 3 metų projektus. Šio plano pagrindu sudėliojamas metų biudžetas. Turint tokį drastišką mažėjimą, merui kyla klausimas, ką daryti su tais projektais, kurie pradėti planuoti.
"Esu sakęs, kad negaminsime nė vieno popieriaus į stalčių. Jei projektas pagamintas, jis turi būti realizuojamas. Šioje vietoje ir pakliūname. Pakliūname logikoje", – apgailestavo.
Jis įsitikinęs, jog tai yra klaida ir tikisi, kad Vyriausybė tą klaidą ištaisys.
A. Visockas paaiškino, kad į Kelių priežiūros ir plėtros programą patenka valstybinės lėšos, gautos už surinktą parduodamų degalų akcizą. Kelių priežiūros lėšos skiriamos kiekvienai savivaldybei pagal tam tikrą bendrą formulę.
Meras pastebėjo, kad ši programa kenčia daugybę metų. Jei visi pinigai už kuro akcizą patektų į Kelių priežiūros ir plėtros programą, keliai būtų geresni, ko ir tikisi pilietis pirkdamas benziną savo transportui bei sumokėdamas akcizą.
"Seimo nariai, formuojant valstybės biudžetą, daro milžinišką spaudimą ir šita skrynelė tradiciškai kenčia. Vyriausybei nėra iš kur paimti pinigų ir ima juos iš kelių", – atskleidė meras.
Šiauliams – milijonu mažiau
Jei Vyriausybė patvirtins tokią Kelių priežiūros ir plėtros programą, koks projektas yra teikiamas, Šiauliai gatvių remontams gaus maždaug milijonu eurų mažiau.
"Mums darosi sudėtinga, turėsime perplanuoti tą milijoną biudžete. Kiekvienas 100 tūkstančių mums svarbu. Stengiesi iš visų pusių, susirinkdamas politinio lauko guzus, tas lėšas sutaupyti, o kitoje vietoje sulauki netikėtumų", – sakė A. Visockas.
Jis pabrėžė, kad tas milijonas Bačiūnų gatvės remontui būtų aukso vertės, nes darbai pradėti, juos reikia tęsti.
Lietuvos savivaldybių asociacija į situaciją jau sureagavo. A. Visockas viliasi, kad Vyriausybė ras tinamus sprendimus, kurių laukia 58 savivaldybės.
