
Naujausios
Švęs lygiadienį ir Baltų vienybės dieną
Šventė prasidės lietuvių ir latvių folkloriniais šokiais ir įsijungs į visoje Lietuvoje tą dieną vyksiančią akciją "Visa Lietuva šoka". Šis projektas šalyje ir Šiauliuose vyks jau penktus metus iš eilės. Akcijos metu šoka ne tik patyrę šokėjai, bet ir visi norintys įsitraukti į smagų baltų folklorinių šokių sūkurį.
18 valandą Šiaulių kultūros centro apeiginis folkloro ansamblis "Rėda" (vadovė Justė Lipinskienė) pakvies į baltiškų jungtuvių ceremoniją.
"Jungtuvių ceremonija paremta senaisiais lietuvių papročiais, ji simbolizuoja virsmą iš jaunystės į suaugusiųjų gyvenimą. Būtų gražu, jei ir šiais laikais žmonės, žengdami šį žingsnį, ne tik kartotų liepiamus žodžius, bet ir atliktų apeigas, kurios labiau įprasmintų jungtuves", – sako ansamblio "Rėda" vadovė.
J. Lipinskienė pasakoja, kad jungtuvių šventė susidės iš kelių dalių. Pirmiausia vyks jungtuvių išvakarių apeigos, vadinamos vakarynomis arba mergvakariu, per jas jaunoji atsisveikins su jaunystės pasauliu ir linksmomis mergavimo dienomis, tėvais, draugėmis. Po šių apeigų vyks jungtuvių ceremonija, kurioje, vestuvių dalyviams pro vartus patekus į sakralią šventės vietą, bus atliekamos baltiškoms vestuvėms būdingos apeigos.
19 valandą skambės latviška muzika. Koncertuos Latvijoje populiari folkloro grupė "Jauno Janiu orkestris".
Temstant, apie 20 valandą, Talkšos ežero pakrantėje bus atidengiamos ir išdegamos Šiaulių dailės mokyklos organizuoto plenero "Saulės stulpai" metu sukurtos pirmosios keturios šamoto skulptūros, leisiančios šventės dalyviams gėrėtis įspūdingu ugnies reginiu. Atidengiant skulptūras žiūrovai galės mėgautis ir ugnies bei šokio grupės "13" pasirodymu. Šventę užbaigs baltiškojo folkmetalo grupės "Ūkanose" koncertas.
"Rudens lygiadienio šventė neatsiejama nuo ugnies ritualų, žyminčių dienos ir nakties trukmės susilyginimą, ją tradiciškai lydi šokiai, rudens gėrybių mugės. Per rudens lygiadienį įprastai švenčiama ir Baltų vienybės diena, todėl ir mūsų šventė bus neatsiejama ne tik nuo lietuviškų, bet ir latviškų šaknų", – sako Šiaulių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė.
Plenero dalyvius šildė šiauliečių gerumas
Antra savaitė Talkšos ežero pakrantėje beveik dviejų metrų aukščio šamotines skulptūras kuria plenero "Saulės stulpai" dalyviai latviai Aleksandrs ir Marite Djačenko, Ilze Emse-Grinberga, šiauliečiai Irena ir Vilius Šliuželiai bei Vitalija Kurtinaitienė.
I. Šliuželienė pasakoja, kad teko patirti nemažų išbandymų, kai praeitą penktadienį pakilęs stiprus vėjas nuvertė vieną iš pavėsinių, saugančių skulptūras nuo lietaus. Laimei, virsdama pavėsinė nekliudė pačios skulptūros. Pliaupiant lietui plenero dalyviai ir pagalbininkai bendromis jėgomis atstatė pavėsinę, kad lietus nesugadintų skulptūros.
"Mūsų Šiauliai tikrai šaunūs. Mes čia gyvename antra savaitė, turime stebėtojų, kurie ateina pažiūrėti, kiek mes jau padarėme, mus vaišina karšta arbata, pyragu, obuoliais. Ir kai penktadienį mus nusiaubė vėtra, žmonės siūlė mums pagalbą. Tai taip šilta, taip paglosto širdį, kad atrodo galėtum daryti ir daryti, džiuginti ir džiuginti", – sako I. Šliuželienė.
Šiaulių ir Jelgavos menininkų bendradarbiavimas tęsiasi metus. Lygiai prieš metus Šliuželiai lankėsi Jelgavoje plenere ir iš sutuoktinių Djačenkų mokėsi kurti šamotines skulptūras. Ypač pakerėjo vaizdas, kai degamos skulptūros.
"Atidengus skulptūra bus įkaitusi iki 1080 laipsnių temperatūros. Palyginimui, laužo žarijos būna 700 laipsnių karščio. Šios skulptūros žėrės raudona, oranžine šviesa, skulptūrų viduje temperatūra bus dar aukštesnė, per skulptūrų angas matysis ugnis", – pasakoja plenero organizatorė.
Prieš degimo procesą skulptūros bus apvyniotos tinklu, išklotu specialia vata, kuri naudojama kosminiuose laivuose temperatūrų skirtumams išlaikyti. Vatos storis vos 2,5 centimetro, ir kai vatos viduje daugiau kaip 1000 laipsnių karštis, išorėje juntama tik šiluma, net galima pridėjus ranką laikyti.
Kiekvienai skulptūrai yra panaudota 200 kilogramų specialaus šamotinio molio, kuris atlaiko tokią aukštą degimo temperatūrą.
Išdegtos skulptūros ateityje galbūt papuoš Šiaulių miestą kaip šviestuvai.
