
Naujausios

Nuo baltų papročių
Rudens lygiadienio šventė "Baltų jungtys" prasidėjo lietuvių ir latvių folkloriniais šokiais. Pasirodė Dainų muzikos mokyklos folklorinio ansamblio "Vieversėlis" (vad. Arūnas Stankus) muzikai ir šokio entuziastai. Kas atėjo pasižiūrėti, galėjo jungtis į ratelį, kaip akcijos "Visa Lietuva šoka" dalyvis.
Žiūrovai išvydo baltiškų jungtuvių ceremoniją. Ją rengė ir vedė Šiaulių kultūros centro apeiginio folkloro ansamblis "Rėda" (vadovė, etninės kultūros, pasaulėžiūros specialistė Justė Lipinskienė).
Jungtuvių šventėje atsispindėjo senieji lietuvių papročiai. Parodytos jungtuvių išvakarių apeigos, vadinamos vakarynomis arba mergvakariu, per kurią jaunoji atsisveikina su jaunystės šėliojimu, draugais ir tėvais.
Po jų, jaunajam į šventę atjojus ant žirgo, vestuvių dalyviai pro papuoštus vartus įžengė į sakralią šventės vietą – prasidėjo pagrindinės jungtuvių ceremonijos apeigos. Čia buvo įžiebta šventinė ugnis, atliktos apeigos, kurios simbolizuoja amžiną vienybę, darną ir įprasmino šią sakralią dviejų jaunų žmonių sąjungą.
Kad šventės žiūrovams būtų lengviau suprasti ceremonijos vyksmą, renginio vedėja pristatė kiekvieną apeigą, primindama jos reikšmę ir simboliką baltų kultūroje.
Jaunoji puošėsi raudonu apdaru, o užtvirtinant jaunavedžių sąjungą jųdviejų rankos aprištos dailiai išausta juosta.
Ugnies skluptūros lauks alėjos
Temstant prie Talkšos ežero miestiečiai traukė žiūrėti ugnies skulptūrų.
Šį efektingą reginį miestui dovanojo Šiaulių dailės mokykla, kuri parengė projektą – plenerą-festivalį "Saulės stulpai". Jo metu buvo sukurtos keturios keraminės šamoto skulptūros. Menininkai jas lipdė ežero pakrantėje ir pastatę specialias krosnis išdegė žiūrovų akyse.
Nuo pat ryto krosnys degintos, kad būtų pasiekta 1 000 laipsnių temperatūra skulptūroms išdegti.
Įspūdingas vaizdas pakerėjo žiūrovus, atidengiant ugnies apimtas 2 metrų aukščio ažūrines skulptūras, kurios kibirkščiavo ir žaižaravo.
Skulptūras kūrė latviai menininkai Aleksandrs Djačenko, Marite Djačenko, Ilze Emse-Grinberga ir šiauliečiai menininkai Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis ir Vitalija Kurtinaitienė.
Atidengiant skulptūras pasirodė ugnies ir šokio grupė "13".
Šventėje grojo lietuvių ir latvių grupės. Folkgrupė "Jauno Janiu orkestris" (Latvija) derino roką, tradicinę ir elektroninę muziką, o baltiškojo folkmetalo grupė "Ūkanose" pristatė senąsias lietuvių dainas, sustiprindama jų skambesį sunkesnėmis aranžuotėmis.
"Džiaugiamės gera reakcija, kurios sulaukėme, ir menininkai yra patenkinti", – sakė "Šiaulių kraštui" Šiaulių dailės mokyklos mokytoja Ernesta Šimkienė, plenero-festivalio "Saulės stulpai" kuratorė.
Pirmadienį ugnies skulptūros pervežtos į Šiaulių dailės mokyklos kiemelį.
"Visi gali ateiti jų apžiūrėti dienos metu, kai mokykla dirba, – sakė E. Šimkienė. – Iš šių skulptūrų galima būtų pradėti kurti lauko galeriją, alėją parke. Jos iš vidaus apšviečiamos tampa originaliais šviestuvais. Tik alėjai reikėtų daugiau skulptūrų sukurti."
E. Šimkienė pasidalijo, jog Jelgava, pavyzdžiui, turi tokių skulptūrų alėją. Ten šešerius metus rengiami ugnies skulptūrų festivaliai. Latvių pavyzdys ir įkvėpė šiauliečius. Pasak E. Šimkienės, projektas bus tęsiamas ir kitais metais.
Sukurtose skulptūrose interpretuojama saulės simbolika, o skulptūrų vaizdas, primenantis stulpus, siejasi su valstybės simbolika – Gediminaičių stulpais.
Šiaulių įkūrimo metinės minimos rugsėjo 22-ąją – pagal Saulės mūšio, su kurio vardu siejamas miesto vardas, datą – 1236 metų rugsėjo 22-ąją.

