
Naujausios
"Šiaulių krašte" rašyta, kad apklausos vykdytojai nuėjo paprasčiausiu keliu – su Savivaldybės atstovų pagalba anketas išdalino per biudžetines įstaigas ir organizacijas. Anketas užpildyti auklėtojos įduodavo net vaikų į darželius atėjusiems pasiimti tėvams. Anketos įžangoje buvo surašytas mero "žodis". Profesorius G. Merkys "Šiaulių kraštui" kiek anksčiau aiškino, kad Šiauliuose taikoma nauja apklausos metodika, kurta pagal miesto mero idėjas.
Sausio viduryje apklausa buvo baigta ir mokslininkai pateikė išvadas.
Apklausti 3002 žmonės. Daugiau nė pusė apklaustųjų – nuo 30 iki 50 metų. Didžiausia pildžiusiųjų anketas dalis gyvena miesto centre. Tyrėjai konstatavo, kad atliekant anoniminę apklausą pasitaikė vos keli necenzūriniai pasisakymai.
Tyrėjai pastebėjo, kad dažnai šiauliečiai apie tą patį išsako visiškai priešingas nuomones. Kaip pavyzdys, vardijamos tokios temos, kaip aktyvus mero ir jo komandos reiškimasis socialiniuose tinkluose, medžių kirtimas viešose vietose ir jų atsodinimas, Šiaulių oro uostas, miesto tvarkymas ir panašiai.
Šiaulių universiteto klausimas yra ypatingai reikšmingas daugumai miesto gyventojų.
Apklausoje dalyvavę miestiečiai vieningai pabrėžė šios įstaigos svarbą miestui ir jo ateičiai bei ragino valdžios atstovus „pakovoti“ dėl universiteto.
Šiauliečiai taip pat siūlo kurti Šiaulių, kaip miesto, kuriame patogiai ir harmoningai gyvena ne tik jaunimas ir jaunos šeimos, bet ir visų kartų atstovai, tapatybę.
Akivaizdūs ir skirtingų amžiaus grupių poreikiai: aktyvesni senjorai nori, kad savivaldybė suteiktų jiems patalpas, o jaunimo atstovai pabrėžia aktyvesnio naktinio miesto gyvenimo reikiamybę bei pageidauja technologinių inovacijų mieste.
Tyrėjai teigia, kad "medžių iškirtimo" arba "nakvynės namų" naratyvai – išpūsti "medijų burbulai, nėra tokie reikšmingi ir svarbūs, tačiau kenkia miesto marketingui."
Apklausti šiauliečiai ragina efektyvinti ir profesionalizuoti miesto viešuosius ryšius. Tyrėjai tam pritaria ir priduria savo nuomonę, kad Šiauliuose susidarė paradoksali situacija, "kuomet miesto pastaraisiais metais pasiektas faktinis pozityvus proveržis yra gerokai ryškesnis, nei tatai yra atspindėta miesto viešuosiuose ryšiuose".
Anketas užpildę miestiečiai ragina gerinti miesto valdžios ir gyventojų ryšius, naudoti įvairias bendravimo ir bendradarbiavimo su piliečiais formas bei platformas, nustoti intriguoti ir „tarpusavyje ėstis“ Tarybos narius, poziciją ir opoziciją, sutelktai dirbti miesto ir miestiečių labui, pabaigti pradėtus projektus ir kontroliuoti jų kokybę, išnaudoti Šiaulių gamtinį karkasą, tvarkyti ne tik miesto centrą.
Tyrėjai pastebi, kad dalis miestiečių yra "persismelkę nihilistinėmis nuotaikomis, linkę viską kritikuoti, neigti bet kokius pozityvius pokyčius, linkę visur įžvelgti stagnaciją", o dėl tariamų miesto nesėkmių linksta kaltinti dabartinę miesto politinę valdžią, Tarybos daugumą.
Nepriklausomi tyrėjai iškart čia įžiūri sąlyginį neobjektyvumą ir daro prielaidą, kad dalis tų respondentų yra kitų politinių jėgų, šiuo metu esančių opozicijoje, aktyvūs simpatikai ir palaikytojai.
"Kaip ten bebūtų, didžioji dauguma respondentų mato ryškius pozityvius pokyčius mieste, džiaugiasi dėl jų, o dalis atvirai dėkoja tuos pokyčius inicijavusiems miesto politiniams lyderiams ir specialistams", – teigiama išvadose.
Savo tyrimu pasamdyti tyrėjai įrodinėja, kad kokio nors susipriešinimo, nepasitikėjimo, socialinės politinės įtampos tarp vietos valdžios ir gyventojų, kaip giluminio ir sistemingo reiškinio, Šiaulių mieste nėra.
Taip pat pastebima, kad dauguma apklausos dalyvių linkę pabrėžti mero asmeninę lyderystę, neabejotinus nuopelnus, reiškia padėkas ir šiltus, nuoširdžius palinkėjimus.
Tačiau pripažįstama, kad ir mažiau, tačiau visgi išsakoma kritika mero ir jo komandos atžvilgiu.
"Neatmestinas ir toks variantas, kad dalis interesų grupių galimai buvo pastumtos nuo šiltų vietų ir „korupcinių lesyklėlių“,– politikuoja tyrėjai, nors kiek anksčiau teigė, kad Šiauliuose praktiškai nepotizmo ir korupcijos nėra.
Jie spėlioja, gal buvo padarytos kažkokios klaidos bendraujant, ne visai diplomatiškai kažką viešumoje pasakant, neparodant pakankamai dėmesio.
"Manytume, Šiaulių miesto merui, kaip ir kiekvienam moderniam ir veržliam politiniam lyderiui, būtų tikslinga turėti asmeninę viešųjų ryšių ir įvaizdžio strategiją", – siūlo išeitį sociologai.
Už tokias išvadas Savivaldybė pasamdytiems mokslininkams sumokės 5,5 tūkstančio eurų.