
Naujausios
Šiaulių apskrities ūkininkai rūpinasi aplinkosauga
Žemės ūkio gamybos intensyvumas ir beatodairiškas naujų technologijų taikymas ardo nusistovėjusią pusiausvyrą gamtoje, teršiamas dirvožemis, gamtiniai vandenys, nyksta biologinė įvairovė, vyksta kraštovaizdžio degradacija. Europos Sąjunga (toliau – ES) skatina žemdirbius užsiimti aplinkai draugišku ūkininkavimu ir remia tam tikras veiklas, susijusias su agrarine aplinkosauga.
Intensyvų ūkininkavimą turi keisti tausojantis
Mokslininkai jau pradėjo skambinti pavojaus varpais, kad dirbamuose laukuose mažėja humuso kiekis, dirvožemis nebetenka savo gerųjų savybių, ir ūkininkams kasmet reikia įterpti į dirvą vis daugiau trąšų, kad gautų tokį pat derlių, kaip iki šiol. Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekologijos centro vadovas doc. dr. Juozas Pekarskas pastebi, kad panaši situacija visoje ES.
„Pamiršta sėjomaina, ankštinių augalų auginimas, nenaudojamos organinės trąšos. Manau, labai intensyvaus ūkininkavimo sistema turi eiti link tausojančiojo ūkininkavimo, aplinkosauginių problemų sprendimo. Tai nebus lengva. Gerai, kad ES ir Lietuvoje tai bandoma įgyvendinti per papildomą paramą ir finansavimą“, – sako doc. dr. J. Pekarskas.
Lietuvos ūkininkams, užsiimantiems tausojančia žemdirbyste, yra numatyta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Programoje numatyta 11 su plotu susijusių veiklų, kurių įgyvendinimas prisideda prie biologinės įvairovės atkūrimo, išsaugojimo ir didinimo, vandens taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo, dirvožemio apsaugos, specifinių teritorijų tvarkymo užtikrinimo.
Pernai iš Šiaulių apskrities pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ buvo pateiktos 144 paraiškos. Daugiausiai pateikė Kelmės rajono (61) ir Radviliškio rajono (46) ūkininkai. Iš viso Šiaulių apskrities ūkininkams pagal šią priemonę išmokėta daugiau kaip 56,6 tūkstančio eurų. Vienos populiariausių veiklų tarp ūkininkų buvo „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ ir „Dirvožemio apsauga“.
Melioracijos griovių šlaitų priežiūra naudinga
Melioracijos griovių šlaitų priežiūra – viena opiausių ir aktualiausių problemų visoje šalyje, taip pat – ir Šiaulių apskrityje. Niekas neabejoja melioracijos nauda. Melioruotų dirvožemių geresnės fizinės ir cheminės savybės, pavasarį greičiau pašalinamas drėgmės perteklius, greičiau įšyla dirva ir anksčiau galima įdirbti žemę. Žmonės iš nusausintos dirvos gauna daugiau naudos.
Melioracijos griovių šlaitų priežiūros rūpesčius iš dalies palengvina finansinė parama.
Norintys gauti paramą turi laikytis tam tikrų reikalavimų. Vienas jų – nesuarti melioracijos griovio šlaito ir 1 metro pločio apsauginės juostos bei nenaudoti šioje zonoje organinių ir mineralinių trąšų, augalų apsaugos produktų.
Veikloje numatyti du melioracijos griovių šlaitų priežiūros būdai – nušienautą žolę išvežti arba susmulkinti ir paskleisti ant melioracijos griovio šlaito. Melioracijos griovio šlaitą reikia nušienauti kartą per metus (nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d.), pašalinti krūmus ir jų ataugas. Jeigu pasirinktas priežiūros būdas išvežant žolę ir nukirstus krūmus, tai reikia padaryti iki rugsėjo 30 dienos. Jeigu pasirinktas antrasis priežiūros būdas, nušienautą žolę privalu susmulkinti. Nesusmulkintą žolę reikia išvežti.
Melioracijos griovių šlaitų tvarkymas – tai ilgalaikė ir labai svarbi investicija.
Ir dirvožemiui reikia atostogų
Vis daugiau ūkininkų, taip pat ir Šiaulių regione, pradeda rūpintis dirvožemio apsauga. Vienas iš būdų – leisti dirvožemiui „atsikvėpti“ įsėjant į ariamą dirvą ankštinių augalų arba daugiamečių žolių įsėlį.
Rekomenduojami ankštiniai augalai yra pupos, sojos, vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai. Iš daugiamečių žolių galima pasirinkti dobilus, esparcetus, barkūnus, liucerną, gargždenius, ožiarūčius, seradeles.
Ankštinius augalus arba daugiametes žoles kiekvienais metais privalu auginti ne mažesniame kaip 20 procentų deklaruoto pagal veiklą ariamosios žemės plote ("Rizikos“ vandens telkinių teritorijoje – 30 proc. ploto).
Pasėti ankštiniai augalai deklaruojami pasėjimo metais. Augalus ar jų ražienas reikia suarti pasėjimo metais nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 1 d.
Daugiamečių žolių įsėlį privalu išlaikyti dvejus metus tame pačiame lauke nuo pasėjimo metų.
Pasėtos daugiametės žolės taip pat deklaruojamos pasėjimo metais. Antraisiais metais daugiametes žoles, jų nenušienavus, taip pat reikia suarti nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 1 d.
Tuose plotuose, kuriuose auginami ankštiniai augalai ar daugiametės žolės, negalima naudoti augalų apsaugos produktų ir mineralinių trąšų.
Paraiškos 2017 metams jau priimamos
Ūkininkai, kurie nori užsiimti agroaplinkosaugos veiklomis, kurias remia Europos Sąjunga, turi suskubti. Pirmosios paraiškos priimamos nuo 2017 metų balandžio 10 d. iki birželio 6 d.
Pavėluotai paraiškos priimamos nuo 2017 metų birželio 7 d. iki liepos 1 d. Už pavėluotą vieną darbo dieną paramos suma mažinama 1 procentu.
Bendras tinkamas paramai žemės ūkio naudmenų ir kitas plotas, už kurį mokama kompensacinė išmoka pagal atitinkamas veiklas, yra ne mažesnis kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų. Paramos gavėjas privalo prisiimti ir laikytis įsipareigojimų pagal atitinkamas priemonės veiklas 5–6 metus. Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama.
Pareiškėjas tame pačiame pagal veiklą deklaruotame plote negali vykdyti daugiau nei vienos iš priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklų, taip pat tuose pačiuose plotuose negali būti vykdomos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklos.
Paraiškos formos skelbiamos Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt). Pareiškėjai raštu ir žodžiu gali pateikti NMA klausimus dėl dalyvavimo kaimo plėtros priemonėse tvarkos ir sąlygų, taip pat su paraiškos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus: tel. (8 5) 252 6999, 1841; faks. (8 5) 252 6945; el. p. info@nma.lt.
Užs. Nr. 349079