
Naujausios
AKTUALUS INTERVIU
Šiaulių rajonas kraustosi į Kuršėnus
Iš Šiaulių į Kuršėnus šiuo metu perkeliama dalis Šiaulių rajono savivaldybės darbuotojų. Kuršėnuose, kurie nuo Šiaulių nutolę apie 22 km, atidaromas rajono mero priimamasis. Pusdienį per savaitę jame dirbs meras. Ar taip kuriama Kuršėnų savivaldybė, daroma regioninė politika, o gal bėgama nuo rajono ir miesto savivaldybių jungimo?
Apie tai kalbamės su Šiaulių rajono meru Antanu BEZARU.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
– Antradienį rajono Tarybos posėdyje yra teikiamas klausimas apie pastato Šiauliuose, Aušros alėjoje, pardavimą. Šiame pastate daug metų veikė rajono Kultūros skyrius ir Savivaldybės viešoji biblioteka. Kodėl pastatas yra parduodamas?
– Kol kas tik atsiklausime Tarybos narių, ar jie pritaria, kad tas pastatas būtų parduodamas. Jeigu pritars, procedūros vyks toliau.
Iš pastato jau išsikraustė Kultūros skyrius, jis persikėlė į Šiaulių rajono kultūros centrą Kuršėnuose.
– Tarpukario modernistinės architektūros pastatas Aušros alėjoje Tarybai teikiamuose dokumentuose įkainotas, berods, 44 tūkstančiais eurų.
– Tai tik nurodyta likutinė pastato vertė. Jeigu Taryba priims sprendimą pastatą parduoti, jo kainą vertins turto vertintojai.
– Tarybai teikiamuose dokumentuose nurodoma, kad pastatas yra labai nusidėvėjęs. Ar pastato pardavimas buvo priežastis iškelti Kultūros skyrių į Kuršėnus?
– Be abejo, kad ne pastatas yra priežastis. Manome, kad bus patogiau, kai Kultūros skyriaus administracija ir kultūros darbuotojai dirbs vienoje vietoje ir nebereikės vieniems pas kitus važinėti.
Į Kuršėnus bus perkeliamas ir Socialinės paramos centras, jaunimo reikalų koordinatorė, paveldosaugos specialistas.
Socialinės paramos centrui Kuršėnų ligoninė suteikia patalpas inventoriui pasidėti, o pats centras įsikurs Kuršėnų policijos pastate. Policija atlaisvino daugiau nei pusę pastato – jiems tiek patalpų nebereikia. Atliksime minimalų remontą ir tikimės, kad per mėnesį Socialinės paramos centras persikels ten.
Į Kuršėnus bus perkeliamas ir rajono archyvas, nes ir policija prašo atlaisvinti patalpas, kurias dabar Šiauliuose, Purienų gatvėje, jis užima. Daug Kuršėnų gyventojų lankosi archyve, todėl ir jiems taip bus patogiau.
– Kalbėta, kad rajono archyvas bus keliamas į Kuršėnų L. Ivinskio gimnaziją, bet tam pasipriešino gimnazijos bendruomenė. Vis dėlto apsispręsta kelti archyvą į gimnaziją?
– Dabar dėl archyvo perkėlimo vyksta derybos su kito pastato šeimininkais – Lietuvos pašto skyriumi Kuršėnuose. Pašto patalpos taip pat yra miesto centre, o pašto skyriai modernizuoja darbą, tad jiems tiek daug patalpų gali nebereikėti.
– Savivaldybėje dirba dalis kuršėniškių, kuriems tekdavo važinėti į darbą Šiauliuose. Dabar kryptis pasikeis – darbuotojams, gyvenantiems ne Kuršėnuose, teks važiuoti į darbą kitame mieste.
– Be abejo, kai kuriems darbuotojams prieš pasikeitimus būna šioks toks šokas, bet reikia suprasti, kad gyvenimas nestovi vietoje.
Savivaldybėje tikrai dauguma darbuotojų – ne iš Kuršėnų. Kad kažkas išeitų iš darbo dėl to, kad reikės važinėti dirbti į Kuršėnus iš Šiaulių miesto bei kitų rajonų, kol kas neteko girdėti. Savivaldybėje dirba žmonių ir iš Kelmės, ir iš kitų rajonų. Teks susitaikyti. Susisiekimas su Kuršėnais yra labai geras.
Savivaldybėje jau anksčiau buvo kalbėta, kad dalis skyrių persikraustys į Kuršėnus. Jeigu būtume anksčiau pradėję kraustytis į Kuršėnus, dabar ne kažkas Šiauliuose ir bebūtų likę.
– Pildosi planai, kurių nepavyko įgyvendinti 2007 metais, – steigti Kuršėnų savivaldybę?
– Prieš kiekvienus rinkimus kai kurios partijos vis žadėdavo įkurti Kuršėnų savivaldybę, bet jokių žingsnių nedarė. Dabar pažadų, kad tikrai perkelsime Savivaldybę iš Šiaulių į Kuršėnus nebuvo, bet realybė šiuo metu yra tokia.
Ne paslaptis, kad buvęs pramoninis miestas, sunykus pramonei, kaip ir daugelis kitų Lietuvos miestų, gerokai sumažėjo. Vien žodžiais ir pažadais atiduoti prioritetą Kuršėnams – nebeužtenka. Reikia ir kai kuriuos darbus atlikti.
Kol kas per daug skambiai būtų pasakyta, kad visą Šiaulių rajono savivaldybę per šią kadenciją bus įmanoma perkelti į Kuršėnus, nes nėra ir tokios valstybinės politikos, bet Kuršėnai yra vienintelis rajono miestas, todėl perkelti Savivaldybės skyriai pagyvins miestą.
– Rajonas jau buvo perdalytas prieš Seimo rinkimus keičiant rinkimų apygardų ribas. Perbraižysite rajoną ir savivaldos lygmeniu?
– Su rinkimų teritorijų perbraižymu tai niekaip nesusiję.
– Ar taip bandote vykdyti bendrą valstybės politiką stiprinti regionus, provinciją?
– Valstybės mastu kol kas – tik pažadai. Realybėje to kol kas nejaučiame. Tikimės darbų – ne tik gražių žodžių.
– Sakėte, kad reikia stiprinti vis labiau mažėjančius kaimus, bet nuo balandžio 1 dienos buvo nuimti, sutrumpinti kai kurie keleivinio transporto maršrutai ir kaimų gyventojai dėl to skundėsi.
– Pirmiausia žiūrėjome, kad vaikai būtų nuvežami į mokyklą ir darbuotoja – į darbą, o močiutės sekmadieniais kad galėtų nuvykti į turgų ir į bažnyčią.
Specialistai atliko analizę ir žiūrėjo, kiek ir kokiais maršrutais važiuoja žmonės. Argi ūkiška, kai į Kuršėnus kas 7 minutes važiuodavo iš Šiaulių autobusai? Taip nebegalėjome gyventi.
Dabar situacija dėl maršrutų yra pasikeitusi, aistros baigia nurimti – žmonės patys mato, kad nebegalėjom švaistytis ir puikiausiai prisitaiko prie situacijos. O dėl kai kurių pageidavimų galima atsižvelgti ir pakoreguoti.
– Kada mero kabinetas taip pat persikels į Kuršėnus?
– Kol kas persikelti visam nenumatoma. O nuo birželio 1 dienos po pusę dienos per savaitę dirbsiu ir Kuršėnuose, nes bus atidarytas mero priimamasis.
– Vadinasi, krypstama link to, kad Kuršėnai turėtų savivaldą?
– Buvo praleistas momentas, kai savivaldybes steigė Pagėgiai, Rietavas. Reikėjo tik daugiau iniciatyvos. Juk matome, kad dabar Rietavas, Pagėgiai atrodo žymiai gražiau – kai valdžia vietoje, žymiai greičiau priimami sprendimai. Vien rinkimų šūkiais neįmanoma atgaivinti miestų.
– „Šiaulių kraštas“ balandžio 1-ąją parašė pokštą, kad jungiamos Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės, kad net bulvaras tarp abiejų miestų nutiestas. Ar gali atsitikti taip, kad šis pokštas virs realybe ir bus sujungtos abi savivaldybės? O gal kaip tik ir „bėgate“ į Kuršėnus, kad abi mieste veikiančios savivaldybės nebūtų jungiamos?
– Pajuokausiu ir aš – Šiaulių rajonas laiko miestą apsuptyje. Tikiuosi, miestas neįsižeis, bet atrodo, kad rajono savivaldybės ir finansinė padėtis geresnė. Kodėl gi neprijungus Šiaulių miesto prie rajono?!
O jeigu kalbant rimtai, Kuršėnų savivaldybė rajonui tikrai nebūtų buvusi blogai, jeigu būtų buvusi įkurta anksčiau.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras mano, kad rajonui reikia stiprinti Kuršėnus.
Kai kurie Šiaulių rajono savivaldybės darbuotojai jau persikėlė, kai kurie dar ruošiasi persikelti į Kuršėnus.
„Vilnius visą Lietuvą administruoja“
Algimantas GAUBAS, Šiaulių rajono tarybos opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnas, 1990–1995 metais dirbęs tuomet veikusios Kuršėnų savivaldybės meru.
– Kaip opozicija vertina valdančiosios daugumos žingsnį po truputį į Kuršėnus perkraustyti Šiaulių rajono savivaldybę? Ar įmanoma, kad būtų įkurta Kuršėnų savivaldybė?
– Abejoju, ar šiuo metu įmanoma realiai pasiekti, kad būtų įkurta Kuršėnų savivaldybė. Nors akivaizdu, kad kuo mažesnė teritorija, tuo joje geriau tvarkomasi.
Bet pagrindinė problema – žiedinė Šiaulių rajono savivaldybės teritorija, žiedu apjuosusi centrą – Šiaulių miestą. Įkūrus Kuršėnų savivaldybę vieniems būtų labai gerai, o kitai daliai rajono, kuri yra kitapus Šiaulių, – nelabai, nes Kuršėnai nėra geografiškai rajono centre.
Bet dėl dalies skyrių perkėlimo į Kuršėnus problemos tikrai nematau. Kultūros skyrius gerai Kuršėnuose, nes ten yra rajono Kultūros centras. Socialinių paslaugų centro darbuotojai vis tiek patys vyksta pas gyventojus, turi automobilius, tad gyventojai nepatogumų neturėtų justi.
– Esate buvęs Kuršėnų meru, kai nepriklausomybės atkūrimo pradžioje veikė Kuršėnų savivaldybė. Kaip tada tvarkėsi rajonas?
– 1990–1995 metais veikė žemesnės pakopos savivaldybės – tokia ir buvo Kuršėnų savivaldybė. Dabartinės seniūnijos ir buvo tomis mažesniosiomis savivaldybėmis. Tuomet Kuršėnų savivaldybė turėjo savo Tarybą, kurioje dirbo išrinktas 31 Tarybos narys, jie išsirinkdavo merą. Tokia struktūra veikė tol, kol nebuvo panaikinta žemesnės savivaldos pakopa. Tada vietoje mažųjų savivaldybių pasidarė seniūnijos be atstovaujamosios valdžios.
Kuršėnuose renkant Tarybą būdavo sudaromos apygardos – kiekvienas daugiabutis ar kelios nuosavų namų gatvės praktiškai tapdavo atskira rinkėjų apygarda. Berods, apygardoje būdavo maždaug po 700 rinkėjų, kuriems atstovaudavo vienas Tarybos narys.
– Ar tuomet Kuršėnų savivaldybė atstovavo ir rajono daliai kitapus Šiaulių?
– Iki 1995 metų veikė Bubių apylinkė, bet ne savivaldybė, kuriai vadovavo ne meras, o viršaitis. Apylinkė taip pat turėjo savo Tarybą, berods, daugiau nei 20 Tarybos narių, kurie išsirinkdavo viršaitį. Ir taip veikė žemesnės pakopos savivaldos dariniai.
Veikė ir Šiaulių rajono taryba, kurią sudarė gal 58 Tarybos nariai. Ši Taryba tvirtindavo ir viso rajono, ir žemesnių savivaldos pakopų biudžetą. Pavyzdžiui, žemesnės pakopos Kuršėnų savivaldybei priklausė visi darželiai, muzikos mokykla, kultūros namai, tam tikros komunalinio ūkio funkcijos ir paslaugos.
Dabar tokia struktūra nebereali, nes dabar praktiškai Vilnius visą Lietuvą administruoja, o rajonai iš esmės tik vykdo jiems priskirtas funkcijas. Nebent kita rajono pusė galėtų jungtis prie Šiaulių miesto, jeigu gyventojai sutiktų. Bet akivaizdu, kad išeina nesąmonė, todėl ta problema ir sukasi tiek ilgai nesprendžiama būtent dėl geografinės rajono padėties, nes niekas nesiryžo rajono skelti į dvi dalis.
– O gal realu, kad būtų sujungtos Šiaulių miesto ir rajono savivaldybės?
– Ne. Gyventojai to tikrai nenori. Buvo apklausos prieš dešimtmetį – žmonės pasisakė prieš.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Buvęs Kuršėnų savivaldybės meras Algimantas Gaubas mano, kad nerealu įkurti Kuršėnų savivaldybę, nes Kuršėnai – ne geografinis Šiaulių rajono centras.
Kalbėjosi Rita ŽADEIKYTĖ