
Naujausios

Mažėja klasių
Į Šiaulių rajono mokyklas šįmet susirinko 3 360 mokinių ir tai yra maždaug šimtu mažiau nei pernai. Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė priminė, kad moksleivių skaičius, kaip ir visoje šalyje, mažėja nuo 2002 metų ir susitraukė daugiau nei perpus.
Su 519 moksleivių didžiausia rajono švietimo įstaiga liko Kuršėnų Stasio Anglickio mokykla, kuri įvykdė vidaus struktūros pertvarką ir tapo pirmoji rajono progimnazija.
Rajono Taryba nuo šių mokslo metų pradžios uždarė Gruzdžių gimnazijos Bazilionų, Kužių gimnazijos Verbūnų ir Bubių mokyklos Gilvyčių skyrius, nes juose neliko mokinių.
Vilčių teikia tai, kad pirmą kartą mokyklos slenkstį šįmet peržengė 44 vaikais daugiau – 361.
Optimizmo nekeliantis kitas faktas – šiemet rajono mokyklose sukomplektuota 20 klasių mažiau. Vedėja dar rugsėjį politikams aiškino, kad tokio mažėjimo priežastys yra jungtinių klasių formavimas arba 9-ųjų klasių nebekomplektavimas. Vadovė suskaičiavo, kad rajono mokyklose veikia 21 jungtinė klasė. Klasės jungiamos, jei jose lieka mažiau nei 8 vaikai. Gali būti jungiamos dvi ir daugiau klasių.
"Jungtinėse klasėse mokosi ne daugiau, nei 12–14 vaikų. Nors rekomenduojama jungti gretimas klases, keliose mokyklose esame sujungę 1 ir 4 klasę, nes pirmokams reikia daugiau dėmesio, o ketvirtokai yra savarankiškesni. Mokykla pati apsisprendžia, kaip jai geriau organizuoti mokymą", – komentavo vedėja, priminusi, kad tokios jungtinės klasės kaimo mokyklose buvo visada, tik nebūdavo akcentuojama ir reglamentuota.
Teisės aktais rekomenduojama 9–10 klasių nejungti. Skyriaus vadovė pastebi, kad jose paprastai mokosi 15–16 metų jaunuoliai, kurie tikrai gali pavažiuoti 10–15 kilometrų į gimnaziją. Mokyklose, kur buvo likę 4–5 mokiniai, 9 klasių nebeformuota. Tokie sprendimai palietė ne tik atokesnių gyvenviečių mokyklas, bet ir Kuršėnų. Neliko devintokų Daugėlių, Pavenčių mokyklose.
Jei klasėje vaikų yra mažiau, nei 8, Savivaldybė turi prisidėti jas išlaikyti trečdaliu reikalingų lėšų ar dar daugiau. Šiuo metu rajono biudžetas lėšas skiria 4 tokioms klasėms.
"Reikia kažkada pradėti tvarkyti mokyklų tinklą. 4–5 mokiniai 9–10 klasėse sukuria mokymo krūvį pedagogui, patogias sąlygas šeimai ir vaikui. Bet ar 16 metų vaikas, mokydamasis vos kelių mokinių klasėje, yra pakankamai socializuotas? Ne tik aplinkai, bet ir darbo rinkai. Baigę 10 klasę jie gali eiti dirbti arba mokytis į profesinio rengimo centrą, arba tęsti mokslus gimnazijose. Kai vaikai užauga tokioje lengvai izoliuotoje terpėje, jiems sunku pasirinkti tolimensį kelią. Jie net nebeina mokytis, lieka dirbti tėvų ūkyje, savoje aplinkoje. Tyrimai rodo, kad konkurencinėje aplinkoje užauga stipresnės asmenybės", – argumentuoja J. Šertvytienė.
Steigs jungtinę mokyklą
Šiaulių rajono švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planuose – jungtinės mokyklos įsteigimas, į kurios sudėtį įeitų Bubių mokykla bei Aukštelkės ir Kurtuvėnų mokyklos-daugiafunkciai centrai. Šiuo metu visoms šioms mokykloms vadovauja tas pats direktorius – Vaidas Bacys, o tokia jungtinė mokykla turėtų beveik 400 mokinių.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėja sako, kad procesui pavykus, tokia jungtinė mokykla gali būti pirmoji šalyje, nors tokių planų dar turi Kupiškio, Skuodo, Šilalės rajonų savivaldybės.
J. Šertvytienė paaiškino, kad jungtinė mokykla gali būti sukurta, kai kelių mokyklų vadovai pasirašo jungtinės veiklos sutartį ir veikia, siekdami bendrų tikslų. Vedėja neslepia, kad Savivaldybės tikslas – mažinti valdymo ir mokyklų išlaikymo bei aptarnavimo išteklius: ir finansinius, ir žmogiškuosius.
Tokie planai gali apimti ir Šilėnų bei Pakapės mokyklas, kuriose mokosi po 70 vaikų. Du direktoriai, du sekretoriatai, du pavaduotojai ūkiui, ūkio darbuotojai – vedėja mano, kad šiandien tai prabanga. Turint vieną juridinį asmenį, tokių darbuotojų užtektų po vieną.
Savivaldybė intensyviai dirba su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuri analizuoja teisės aktus. "Pagal dabartinius teisės aktus, galima sujungti kelias mokyklas, paliekant skyrius ar filialus, tačiau tas pavadinimas nepopuliarus. Bendruomenės aktyvios, mąstančios ir tokio pavadinimo nepriima, nes tai sietina su lūkesčių finišu", – sako skyriaus vadovė.
Jungtinės mokyklos išspręstų ir dar vieną problemą – švietimo įstaigų vadovų stoką. Finansavimas pilnam vadovo etatui skiriamas mokyklai, kurioje mokosi ne mažiau nei 130 mokinių. Daugiau kaip pusė rajono kaimų mokyklų skaičiuoja iki 100 vaikų, o vadovai dirba 0,5 arba 0,75 etato.
Seniūnijoje – nors viena mokykla
Šiaulių rajono savivaldybės administracijai didžiausią rūpestį kelia mažiausios mokyklos: Pakapės, Naisių ir Raudėnų mokykla-daugiafuncis centras. Jose mokosi po 56–57 vaikus. Bet jos dar turi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius, kuriuos lanko 10–20 vaikų.
J. Šertvytienė akcentavo Savivaldybės poziciją, kad seniūnijose veiktų bent viena mokykla. Raudėnų mokykla-daugiafunkcis centras – vienintelė mokykla likusi Raudėnų seniūnijoje.
Dar vienas skaičius erzina dalį rajono Tarybos narių – apie 1 200 rajono vaikų lanko įvairias Šiaulių miesto švietimo įstaigas. Dalis vaikų į Šiaulius važinėja net iš Kuršėnų. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos šie skaičiai negąsdina.
"Išvažiuoja vienetai. Žinome jų priežastis. Dažnai tai susiję su trečios užsienio kalbos mokymu. 11 klasėje jie pasirenka trečią užsienio kalbą, o grupėje – vos 2–3 vaikai. Vadovai lanksčiai nesureaguoja, pasako, kad neturės finansinių galimybių, ir tėvai vaikus išveža į Šiaulius. Šiemet tokių atvejų neturėjome. Daugiausiai išvažiuoja į Juliaus Janonio arba Didždvario gimnazijas, kur mokosi tarptautinio bakalaureato programoje arba kažkokius dalykus sustiprintu lygiu", – priežastis aiškina J. Šertvytienė.
Antra vertus, aplink Šiaulius yra daug gyvenviečių, kurios susiliejusios su miestu. Rajono savivaldybė neturi savo ugdymo įstaigų Vijoliuose, Vinkšnėnuose, Verduliuose, Žaliūkuose, Aleksandrijoje, kitose gyvenvietėse.
"Iš ten vaikai tikrai važiuos į miestą, o statyti naują rajono ugdymo įstaigą yra neracionalu", – įsitikinusi vedėja.
Du direktoriai, du sekretoriatai, du pavaduotojai ūkiui, ūkio darbuotojai – vedėja mano, kad šiandien tai prabanga. Turint vieną juridinį asmenį, tokių darbuotojų užtektų po vieną.