Naujausios
Šiaulių regionas – pabėgėlių rojus
Tolerancijos lopšys – taip būtų galima pavadinti Šiaulių regioną pabėgėlių krizės akivaizdoje. Tuo metu, kai didžioji dalis savivaldybių vengia pabėgėlių, juos sutiko priimti Šiaulių miesto bei rajono, Akmenės, Kelmės ir Pakruojo rajonų savivaldybės. Teigiamą atsakymą merai nusiuntė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Pabėgėliams siūloma gyventi ištuštėjusiuose kaimuose, dirbti žemės ūkyje, integruotis į visuomenę šokiais ir dainomis.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Apgyvendins ištuštėjusiuose kaimuose
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė dar rugpjūčio pabaigoje kreipėsi į šalies savivaldybes su prašymu „pagal poreikius ir galimybes“ priimti pabėgėlius, apie tai informuoti ministeriją.
Teigiamus atsakymus atsiuntė 12 savivaldybių iš 60. Pabėgėlius sutiko priimti Akmenės, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Pakruojo, Raseinių, Šiaulių, Skuodo rajonai, taip pat Šiaulių, Alytaus ir Birštono miestai.
„Lygumų krašte veikia stipri žemės ūkio bendrovė, seniūnijoje būtų galima įdarbinti darbingą šeimą. Kitose seniūnijose taip pat rastume galimybių pabėgėliams apgyvendinti ir įdarbinti. Kiek sunkiau – pačiame Pakruojyje“, – sako Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Erika Kižienė.
Pradžioje Pakruojo rajone būtų galima priimti minimaliai pabėgėlių, kad suprastų pačių žmonių poreikius, įvertintų bendravimo, bedradarbiavimo ypatumus.
„Šiemet mūsų rajono šventė vadinosi „Svetingas Pakruojis“. Manau, priimti mes mokėtume, tik dėl kultūros skirtumų, savitumų reikėtų daug ką sužinoti ir pasimokyti, nes niekuomet nesame su tuo susidūrę, rajone yra labai mažai kitakalbių. Pakruojis labai grynas, lietuviškas rajonas“, – pažymi E. Kižienė.
Svarstoma pabėgėlius apgyvendinti ištuštėjusiuose kaimuose, kur stovi neapgyvendinti būstai.
Kelmėje pabėgėliai dirbtų suvirintojais
Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Izidorius Šimkus teigia, jog darbo jėgos rajone trūksta. Pabėgėliai galėtų dirbti žemės ūkyje, aptarnavimo sferoje, ypač trūksta specialistų, pavyzdžiui, Kelmėje trūksta suvirintojų, kaimuose jaučiamas mechanizatorių poreikis.
„Pas mus yra apie 500 tuščių sodybų. Žmonės išvažiavę – kas į užsienį, kas į miestus persikėlė. Niekas kaimuose jų neperka, todėl gyventi yra kur. Tuščių namų yra pačioje Kelmėje, Tytuvėnuose“, – vardija I. Šimkus. Jis svarsto, jog tokiu atveju namus Savivaldybei tektų nupirkti.
I. Šimkus abejoja, ar atvykėliai norės gyventi sodybose kaimiškoje vietovėje, ypač, jei yra kilę iš didesnių miestų: „Mūsų gyventojai nesiveržia – jei socialinį būstą skiri kaime žmogus neina gyventi. Kodėl užsienietis turėtų norėti?“
Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas pažymi, jog pabėgėlių integracija – ne vienadienis darbas, viską turėtų nulemti žmogiškasis faktorius.
Akmenės rajonas taip pat pasiruošęs priimti pabėgėlius – „Šiaulių kraštui“ rajono meras Vitalijus Mitrofanovas prieš porą savaičių teigė, kad jų priėmimas gali būti naudingas regionui. Rajono vadovas nurodęs ieškoti vietos pabėgėliams, kur būtų galima priimti mokyti vaikus, įdarbinti tėvus. Akmenės rajone ypač trūksta statybininkų, apdailininkų.
Su vėliavomis nepasitiks
Nepaisant teigiamo atsakymo ministerijai, Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras skeptiškai nusiteikęs pabėgėlių klausimu. Anot jo, planuojami 600 eurų per mėnesį, skirti vieno pabėgėlio integracijai, – pasišaipymas iš sunkiai dirbančių vietinių žmonių, pensininkų, jaunimo.
„Jei sutiks gyventi ir dirbti kaime – gerai. Nelabai mes nusiteikę mieste juos išskėstomis rankomis, su vėliavomis nepasitiksime. Pirma savais pasirūpinkime“, – sakė A. Bezaras.
Merą neramina, jog pabėgėliai dirbti nenorės, tik „deginsis prieš saulutę“ ir reikalaus socialinių išmokų. Pabėgėliams Šiaulių rajone siūloma dirbti lentpjūvėje, gamyklose.
„Dėl kultūrinių skirtumų nebūtų problemų – yra daug gerų kultūros darbuotojų, išmokytų ir šokti, ir dainuoti“, – įsitikinęs A. Bezaras. Pasak jo, nemažai jaunų merginų išvykusios į užsienį pradeda gyventi su musulmonais ar juodaodžiais, išteka, parsiveža vaikus, anūkais džiaugiasi seneliai.
Tvarka paskutinę naktį
Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Domas Griškevičius priminė, jog mieste veikia universitetas, kolegijos, kurios turi potencialą vykdyti integracijos projektus. Neoficialiai svarstoma, jog pabėgėlius būtų galima apgyvendinti universitetui priklausančiuose tuščiuose bendrabučiuose.
D. Griškevičiaus teigimu, iš esmės savivaldybė ne prieš pabėgėlių priėmimą, tačiau dabar viskas paišoma šakėmis ant vandens: pasigendama aiškumo, tvarkos, kaip turėtų vykti pabėgėlių priėmimas, koks žmonių kiekis bus, finansavimo procesai – kokia našta guls ant savivaldybės pečių.
„Panašu, kad viskas bus daroma kaip studentų pasiruošimas egzaminui – paskutinę naktį. Nenustebčiau, kad realią tvarką žinosime tik gruodžio mėnesį“, – kalbėjo D. Griškevičius.
Kaip teigiamą kitataučių integracijos pavyzdį D. Griškevičius pateikia gimtojo Panevėžio pavyzdį. Romai mieste apgyvendinti ne tabore, kaip Vilniuje, bet visame mieste, todėl natūraliai įsiliejo į visuomenę.
EPA-ELTA nuotr.
SRAUTAS: Vakar Europos Sąjungos šalių vidaus reikalų ministrai vėl mėgino rasti kompromisą dėl 120 000 pabėgėlių pasidalijimo. Privalomoms kvotoms priešinasi Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Jono TAMULIO nuotr.
INTEGRACIJA: Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras sako, jog kitos kultūros pabėgėlius integruoti bus galima ir per šokius,dainas.
TVARKA: Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojas Domas Griškevičius atkreipia dėmesį, jog pabėgėlių apgyvendinimo tvarka savivaldybėse dar nežinoma.
Pakruojo rajono savivaldybės nuotr.
SKIRTUMAI: Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Erika Kižienė pažymi, jog Pakruojis labai grynas, lietuviškas rajonas, kuriame mažai kitakalbių, todėl neramu dėl kitataučių kultūrinių skirtumų.
Kelmės rajono savivaldybės nuotr.
SODYBOS: Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Izidorius Šimkus svarsto, jog pabėgėlius būtų galima apgyvendinti tuščiose sodybose.
Klausimai ir atsakymai apie pabėgėlių priėmimą ir integraciją
Kiek numatyta į Lietuvą perkelti pabėgėlių iš Italijos, Graikijos bei trečiųjų šalių?
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rugsėjo 10 d. nutarimą numatyta, kad į Lietuvą per 2 metus (2016–2017 m.) turi būti perkelti 1 105 užsieniečiai: 1035 asmenys iš Italijos, Graikijos ir Vengrijos bei 70 asmenų iš trečiųjų šalių.
Į Lietuvą perkelti pabėgėliai integraciją pradės Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Kiek laiko jie ten praleis ir kas jų laukia toliau? Kiek šioje situacijoje reikalinga savivaldybių pagalba?
Šiuo metu parama integracijai teikiama tokia tvarka: Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje parama integracija trunka iki 8 mėnesių, vėliau į Lietuvą perkelti pabėgėliai integraciją tęsia savivaldybių teritorijose. Planuojame trumpinti integracijos laikotarpį Pabėgėlių priėmimo centre iki 3 mėn. Sėkmingiausia integracija yra tada, kai asmuo gyvena visuomenėje, tad savivaldybių pagalba mums labai svarbi, ji reikalinga padedant surasti gyvenamuosius būstus, siekiant šiuos asmenis integruoti, geranoriškai nuteikti vietinę bendruomenę, suteikti pabėgėlių šeimoms kuo daugiau informacijos, įtraukti į savivaldybės gyvenimą.
Kaip numatyta organizuoti pabėgėlių apgyvendinimą savivaldybėse?
Šiuo metu paramos integracijai laikotarpiu savivaldybės teritorijose šiuos asmenis kuruoja nevyriausybinės organizacijos: Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Tikimės, kad savivaldybės, įvertinusios savo galimybes, taip pat prisidės prie solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo.
Ar pabėgėliai gyvens socialiniuose būstuose?
Ne, ne socialiniuose būstuose. Savivaldybės teritorijoje yra skiriami kuratoriai, kurie padeda užsieniečiui įsigyti būtiniausius baldus ir namų apyvokos reikmenis; susirasti ir išsinuomoti butą; išmoka pinigines pašalpas; organizuoja užsieniečiui lietuvių kalbos mokymą; organizuoja vaikų darželio lankymą; organizuoja vaikų mokymąsi mokykloje, konsultuoja užsieniečius visais klausimais, užtikrina užsieniečio lankymąsi darbo biržoje, padeda užpildyti ir parengti reikalingus dokumentus ir pan.
Pabėgėlių priėmimo centre gyvenantiems užsieniečiams kas mėnesį mokama pašalpa maitinimui ir smulkioms išlaidoms, siekianti 102 eurus – ar ji išliks ir tuomet, kai pabėgėliai iš centro išsikels gyventi į kitas šalies teritorijas?
Pabėgėlių priėmimo centre integracijos laikotarpiu kiekvieną mėnesį mokama piniginė pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms (71 Eur).
Savivaldybės teritorijoje integracijos laikotarpiu asmenims yra mokama mėnesinė piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms – būsto nuomai, komunalinėms, maistui transportui ir kt. Šios, kas mėnesį mokamos pašalpos dydis priklauso nuo šeimyninės padėties: vienam asmeniui mokama 265,2 Eur; dviejų asmenų šeimai – 326,4 Eur; 3 asmenų šeimai 489,6 Eur; jeigu daugiau kaip trys asmenys šeimoje papildomai skiriama pašalpa kiekvienam asmeniui 61,2 Eur.
Kaip bus rūpinamasi pabėgėlių užimtumu? Kas jiems padės ieškoti darbo galimybių? Ar bus pripažinta jų profesinė kvalifikacija?
Pabėgėlių priėmimo centre šie asmenys yra supažindinami su užimtumo galimybėmis (jiems organizuojami profesinio orientavimo ir konsultavimo kursai, jei reikia – organizuojamas profesinis mokymas). Kvalifikacija bus pripažinta pateikus reikiamus dokumentus. Apsigyvenus savivaldybės teritorijoje prieglobstį gavęs užsienietis dėl darbo gali kreiptis į Darbo biržą, dalyvauti daugelyje aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Ar pabėgėliai galės pretenduoti į socialines išmokas, jei taip – į kokias?
Asmenims suteikus pabėgėlio statusą, jie gauna nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje. Po valstybės paramos integracijai gavimo, šie asmenys gali kreiptis dėl socialinės paramos (socialinių išmokų, socialinių paslaugų) kaip ir Lietuvos piliečiai.
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
