Naujausios
Šiaulių universitetas prisideda prie atsinaujinančių energijos šaltinių Lietuvos energetikoje populiarinimo
Justina Atstopaitė, Skaistė Grigutytė
Šiaulių universitete baigiamas vykdyti tarptautinis alternatyviųjų energijos šaltinių (biokuro) populiarinimo projektas Atsinaujinančių energijos išteklių bazės išplėtimas ir aplinkosaugos būklės gerinimas – ENECO (projekto numeris – LLIV-254). Pagrindinis projekto tikslas buvo ūkininkų ir verslininkų aplinkoje Lietuvoje ir Latvijoje populiarinti greitai augančių energetinių želdinių idėją, atlikti su tuo susijusius mokslinius tyrimus ir teikti metodinę pagalbą apie tokio kuro auginimo ir panaudojimo galimybes. Apie įgyvendinto projekto naudą ir jo metu išnaudotas galimybes kalbėjomės su Šiaulių universiteto profesoriumi dr. Vaclovu Tričiu, kuris yra minėto projekto vadovas. Profesorius teigia, kad sekdami kitų Europos šalių pavyzdžiu, tikrai turime galimybę tapti energetiškai nepriklausomi.
Kaip gimė šio projekto idėja?
Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa (LatLit) numato įvairių institucijų iš Lietuvos ir Latvijos bendras veiklas. Prieš porą metų buvo paskelbtas kvietimas teikti projektus ir viena iš to kvietimo temų buvo alternatyviosios energetikos ir aplinkos apsaugos puoselėjimas. Man kilo mintis rengti projektą būtent tokia tema. Kaip jau minėjau, programa LatLit numato šalių bendradarbiavimą per sieną, o mūsų kaimyninėje šalyje Latvijoje, Jelgavos mieste, veikia Latvijos žemės ūkio universitetas, kuriame yra Miškininkystės fakultetas. Ten dirbantys žmonės labai gerai išmano apie miškų auginimą. Mums tokios patirties trūksta, todėl mes užsiėmėme organizaciniais reikalais, o latviai parengė didesnę dalį metodinės medžiagos, kurią būtų galima pateikti gyventojams.
Kokie biokuro šaltiniai yra naudojami Lietuvoje?
Šiuo metu Lietuvoje masiškai statomos biologinio kuro jėgainės – Šiauliuose viena jau veikia, kita yra statoma. Tokios jėgainės taip pat veikia Pakruojyje, Pasvalyje, Radviliškyje, Biržuose, Mažeikiuose. Jos naudoja vietinį biokurą, tai yra, miško paruošos darbų atliekas. Tačiau biokurą galimą užsiauginti ir patiems. Tam ypač tinka greitai augantys trumpos rotacijos želdiniai, pvz., gluosniai ar karklai. Šie želdiniai ypatingi tuo, kad per trumpą laiką priaugina daug biomasės. Tokį biomasės kiekį, koks iš jų išgaunamas per 4 metus, miškas užaugina per 10-15 metų. Taip pat tokio tipo želdiniai keičia kraštovaizdį – tarkime, apleistą, neišvaizdų žemės plotą galima paversti gražiu miškeliu. Paskaičiavome, kad Lietuvoje, mūsų regione, yra galimybės apsirūpinti energija šiais želdiniais apsodinus 10000 hektarų žemės, kurios mes kaip tik ir turime, ji yra nenaudojama.
ŠU Botanikos sode jau nuo 2012 metų būtent toks energetinis miškas jau ir auga. Iš kur buvo gauti sodinukai šiam miškui įveisti? Kaip vyksta tokio tipo želdinių sodinimo procesas?
Iš tiesų, projekto ENECO metu Šiaulių universiteto darbuotojai pasodino 0,5 hektaro energetinio miško, kurio augimą stebėdami mes įgyjame galimybę atlikti eksperimentus dėl geriausių dirvos trąšų parinkimo tokių želdinių augimo skatinimui. Sodinukai buvo gauti iš Danijos, kur ir buvo išvesta ši rūšis. Bet koks gluosnis tam netinka, yra speciali rūšis, kuri ypač greitai auga ir nesikeroja į šonus, o stiebiasi aukštyn. 1994 metais jie atkeliavo ir į Lietuvą. Didžioji jų dalis buvo pasodinta Tytuvėnuose, iš ten juos ir atsivežėme. Sodinimui yra speciali technika, bet mūsų eksperimentinis sodas užėmė tik pusę hektaro, todėl sodinome rankomis. Yra formuojamos dvigubos želdinių eilės. Dvigubos eilės viduje turi būti 70 cm atstumas, o tarpai tarp dvigubų eilių – 150 cm. Kombainas apima dvi eiles, tarp kurių yra mažesni tarpai, o didesni reikalingi tam, kad jis galėtų pravažiuoti.
Tokį patį mišką savo laukuose pasodino ir šio projekto partneriai latviai. Ir mūsų, ir jų miškas auga fantastiškai greitai – pvz., ŠU Botanikos sode pasodinti sodinukai per 1,5 m. užaugo iki 5-6 m. aukščio. Šį pavasarį juos nukirtome, ir jie vėl taip pat sparčiai atauginėja!
Kokia speciali įranga reikalinga, norint išgauti biokurą?
Reikalingi sodinimo agregatai, kurie automatiškai nupjauna nereikalingą gyvašakės dalį ir pasodina reikiamu atstumu. Dar yra specialus agregatas, kabinamas prie traktoriaus – tiesioms vagelėms suformuoti, tačiau jis reikalingas tik sodinant rankomis. Taip pat ir specialus kombainas želdiniams nupjauti ir susmulkinti.
Ar reikia papildomų žinių, norint pradėti auginti minėtus želdinius?
Svarbiausia, kad žmogus turėtų žinių, susijusių su žemės ūkiu. Žinoma, papildomos žinios visada reikalingos, tačiau, jei žmogus išmano apie sodinimą, jam tereikia papildomai pasidomėti, kas greitai augantiems želdiniams yra būdinga, kaip juos reikia tinkamai sodinti. Tokią informaciją projekto metu mes susisteminome ir išleidome metodinės priemonės pavidalu. Visus besidominčius tokio miško auginimu, visada kviečiame kreiptis į mus, mielai suteiksime visą informaciją.
Kokią naudą gauna ūkininkai, susidomėję energetinio miško auginimu?
Pirmiausia, savo žemę apsodinus energetiniu mišku, iki pusę sodinimo išlaidų finansuoja valstybė, tai yra, turint visus reikalingus dokumentus, žmogus gali atgauti net iki pusę įveisimo išlaidų. Ir, žinoma, energetinio miško auginimas nereikalauja didelės priežiūros ir gali duoti pelną.
Kaip informuojate visuomenę apie energetinio miško auginimo perspektyvas?
Dalyvaujame įvairiuose renginiuose, taip pat skleidžiame informaciją savo turimomis priemonėmis. Pvz., praėjusių metų rudenį, lapkričio mėnesį, Šiaulių arenoje buvo suorganizuota paroda. Parodoje pristatėme vienerių metų želdinius, kurie buvo apie keturių metrų ūgio. Pripjovėme kelis kibirus vytelių ir dalinome žmonėms, kurie susidomėjo greitai augančių želdinių auginimu. Taip pat buvo organizuojami susitikimai su ūkininkais įvairiuose Lietuvos miestuose. Susitikimuose buvo pasakojama apie energetinių miškų auginimo ypatybes, naudą, dalijamos nemokamos knygutės su visa reikalinga informacija norint pradėti auginti minėtus želdinius. Visus taip pat kviečiame apsilankyti mūsų projekto interneto svetainėje http://eneco.su.lt, kurioje taip pat talpiname nemažai informacijos.
Kaip šis biokuro šaltinis padeda sumažinti aplinkos užterštumo problemą?
Šie augalai sunaudoja daugiau anglies dioksido, negu jo išsiskiria deginant. Taip mažėja anglies dioksido koncentracija aplinkoje ir gamta truputį apsivalo. Taip pat nereikia naudoti daug chemikalų – tik pirmuosius metus, kol sodinukai dar pažeidžiami, reikia saugoti, kad jų neužgožtų piktžolės. O ir trąšos naudojamos tokios, kaip valymo įrenginių dumblas ar paprasčiausi medienos pelenai. Biokurą intensyviai augina ir Lenkija, Švedija, Danija, Vokietija. Ir Ispanija augina, tik visai kitas rūšis, pritaikytas jų klimatui.
Dėkojame už pokalbį
Informacija parengta „Šiaulių kraštui“ bendradarbiaujant su Šiaulių universitetu
Šiaulių universiteto profesorius dr. Vaclovas Tričys
