Naujausios
Šiaulių verslas kraujuoja
Šiauliai atsidūrė tarp daugiausiai verslo nesėkmių patyrusių savivaldybių. Čia įmones ypač retina bankrotai ir turto areštai. Verslininkai neslepia: kai perkamoji ir darbo galia išvyksta, o valdininkų parama menka, išlaikyti įmonę nėra lengva.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Verslas Šiauliuose – vienas nesėkmingiausių
2014 metais Šiauliuose veiklą nutraukė 131 įmonė, 85–ios bankrutavo. Dar 525 įmonių turtas areštuotas. Tokius rezultatus paskelbė 60 savivaldybių verslo nesėkmes tyrę „Creditreform Lietuva“ specialistai.
Pagal šimtui įmonių tenkantį bankrotų, turto areštų ir darbuotojų netekimo atvejų skaičių, Šiauliai atsidūrė 53 vietoje.
Sąrašo gale rikiuojasi ir kiti didieji miestai. Specialistai Vilniui skyrė 54 vietą. Kaunas liko 52-as, Klaipėda – paskutinė. Geresnė situacija Panevėžyje – jam teko 32 vieta.
„Visa tai lėmė didesnis miestiečių polinkis rizikuoti bei didesnė pinigų koncentracija. Mažesniuose miesteliuose gyventojai labiau pasveria savo galimybes. Todėl ten verslo situacija 2014 metais buvo geresnė“, – tikino „Creditreform Lietuva“ analitikė Jurgita Dambrauskaitė.
Specialistai, vertindami šalies savivaldybių pateiktą statistiką, bankrotui skyrė didžiausią svorį, visų darbuotojų netekusiai įmonei – mažesnį nei vidutinį, turto areštui – mažiausią.
Mažiausiai verslo nesėkmių – Joniškio rajone
Šiaulių apskrityje sėkmingiausiai verslas 2014 metais vystėsi Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje. Jai skirta 17 vieta. Čia per metus išnyko 15 įmonių, trys bankrutavo, užfiksuoti 27 turto areštai.
Pakruojo rajonas užėmė 18 vietą. Čia nebeliko 16 įmonių, 2 bankrutavo, įregistruotas 31 turto areštas.
29-oji vieta atiteko Kelmės rajonui. Šioje savivaldybėje savo veiklą nutraukė 23 įmonės, 5 bankrutavo, dar 25 verslovių turtas areštuotas.
Radviliškio rajonas užėmė 34 vietą. Čia per metus išnyko 38 įmonės, trys bankrutavo, įregistruoti 69 turto areštai.
Akmenės rajone per metus neliko 18 įmonių, trys bankrutavo, dar 21-os turtas areštuotas. Šiai savivaldybei specialistai skyrė 40 vietą.
Šiaulių rajono savivaldybė liko 46. Čia 2014 metų pabaigoje nebeliko 40 įmonių, 23 jų bankrutavo. Dar 108 verslovių turtas buvo areštuotas.
Vartotojai emigruoja
Verslininkų atstovai situacijos Šiaulių krašte nedramatizuoja. Esą čia puikiai gyvuoja nemažai bendrovių, o bankrotas ir turto areštas – natūralios atrankos procesai.
Tačiau neslepiama, kad verslui bene labiausiai kenkia mažėjantis gyventojų skaičius.
„Dėl to ypač kraujuoja paslaugų sektorius“, – sako Šiaulių pramonininkų asociacijos tarybos prezidentas Alvydas Stulpinas.
Kasmet daugėja ne tik miestą paliekančių gyventojų, bet ir potencialių vartotojų. Menksta perkamoji galia. Nuo to labiausiai nukenčia smulkusis ir vidutinis verslas.
Taip pat vis labiau ima trūkti ne tik specialistų, bet ir motyvuotų darbuotojų. Tai mažina įmonių darbo našumą, efektyvumą – verslui tampa sudėtingiau išsilaikyti.
„Šiaulių regione trūksta norinčių dirbti žmonių. Ypač reikia operatorių, technikų, orientuotų į plastiko, siurbimo, liejimo procesus. Niekas jų Lietuvoje neruošia. Šiauliečiai ir panevėžiečiai buriasi ir ieško mokyklos, kuri galėtų tokius darbuotojus apmokyti. O mes pasiruošę prie to prisidėti“, – planus dėstė A. Stulpinas.
Trūkstamų darbuotojų verslininkai neretai žvalgosi kitose įmonėse. Iš ten juos nuvilioja. Taip ima suktis užburtas ratas. Mat specialistų netekusios bendrovės juos pakeisiančios darbo jėgos ieško pas konkurentus.
Valdininkams verslininkai nereikalingi
Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška priekaištų negaili Šiaulių miesto savivaldybei.
Jo manymu, valdininkai prie verslo situacijos gerinimo menkai prisideda. Verslo aplinka mieste – itin prasta.
Verslininkai negauna jokių lengvatų. Jos suteikiamos tik pramoniniame parke ir verslo inkubatoriuje įsikūrusioms įmonėms.
„Visiems lengvatos turi būti vienodos. Jeigu, pavyzdžiui, pramoniniame parke įsikurs stambi įmonė, gamins tą patį, ką ir kita bendrovė mieste, ją iškart nukonkuruos vien dėl lengvatų. Taip iškreipiama konkurencija ir tai nėra gerai“, – sakė A. Jonuška.
Valdininkai nesirūpina ir ekonomikos skatinimu bei investicijų pritraukimu. Esą Savivaldybės darbuotojai tik ruošia projektus, potencialių investuotojų neieško.
„Jei investuotojai ateina į Savivaldybę, juos nukreipia į architektūros, infrastruktūros ir kitus skyrius. Bet ar jie turi vaikščioti po kabinetus? Pavyzdžiui, investicijomis Lenkijoje rūpinasi specialus departamentas. Ten dirbantys specialistai informuoja investuotojus, padeda jiems surinkti dokumentus“, – sakė A. Jonuška.
Jis taip pat piktinasi, kad tik Savivaldybei priklausančios įmonės rūpinasi miesto ūkiu – gatvių apšvietimu, valymu, tvarkymu. Tokios veiklos turėtų būti patikėtos ir kitiems verslininkams. Taip būtų ir efektyviau, ir miesto įmonės lengviau išsilaikytų.
Ne mažiau verslumo skatinimui svarbus ir visuomenės požiūris į verslininkus. Dabar jis esą labiau neigiamas.
„Kaip į verslininkus žiūri politikai? Per "Šiaulių dienas" apdovanojami kultūros žmonės, sportininkai. Jie, žinoma, reikšminga visuomenės dalis. Tačiau ne mažiau svarbūs ir verslininkai. Jie moka mokesčius, kuria darbo vietas ir pridėtinę vertę. Tačiau lieka nuošalyje“, – tvirtino Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius.
Jo manymu, politikai bene labiausiai prisideda ir prie neigiamo miesto įvaizdžio. Teigiamo požiūrio formavimui viešojoje erdvėje jie neskiria nei dėmesio, nei lėšų.
Naujokus į kampą spaudžia senbuviai
Kodėl Šiaulių įmones ištinka nesėkmės? Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros docentė Rasa Balvočiūtė vienareikšmiško atsakymo nepateikia.
Ji pabrėžia, kad sėkmingiau gyvuoja eksportu užsiimančios įmonės. Iki šiol čia tvirčiausias pozicijas laikė logistikos įmonės.
Tačiau pašliję santykiai su Rusija ir paskelbtas embargas prie išlikimo ribos privedė daugelį bendrovių. Dabar apie veiklos baigtį mąsto būrys smulkių logistikos įmonių.
Ekonomistės manymu, pagrindinės problemos kyla tuomet, kai verslininkai kuria įmones transporto ir prekybos srityse.
Šios šakos Šiauliuose – populiariausios. Tačiau jose išsilaikyti ypač sunku. Dažniausiai nepasiseka smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
„Į transportą ir prekybą orientuotų įmonių Šiaulių krašte tikrai nemažai ir jų vis daugėja. Atsiranda didelė konkurencija, o paklausos daugiau nėra. Todėl įmonės greitai bankrutuoja arba pačios nutraukia savo veiklą. Natūralu, kad per metus pusė įsikūrusių įmonių pasitraukia iš rinkos“, – aiškino R. Balvočiūtė.
Kita verslo nesėkmių priežastimi ekonomistė įvardijo pradedančių verslininkų žinių trūkumą.
Dauguma jų įmonę kuria neištyrę paklausos, neieško savo versle išskirtinumo ir veržiasi į rinką, kur senbuviai jau seniai „pravalgę dantis“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BANKROTAS: Pasak Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros doc. dr. Rasos Balvočiūtės, per penkiolika metų Šiauliuose bankrutavo tūkstančiu įmonių daugiau nei Panevėžyje.
Jono TAMULIO nuotr.
POLĖKIS: Politikai privalo susigriebti: jei ir toliau neskirs dėmesio verslumo skatinimui ir gyventojų pritraukimui, Šiauliai iš miesto virs tik jo likučiais – sako Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška.
APMAUDAS: „Nėra taip, kad žibančiomis akimis galėtum pasakyti: aš pradedu verslą, todėl man suteikė ir tą, ir aną. Verslininkas pirmiausia ne paramos, o mokesčių inspekcijos darbuotojo skambučio sulaukia“, – apgailestavo Šiaulių pramonininkų asociacijos tarybos prezidentas Alvydas Stulpinas.
