Naujausios
Šiauliuose atkurti žydų maldos namai
Pirmą kartą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Šiauliuose atkurti žydų maldos namai. Juose apskrities žydų bendruomenė turi šventąjį raštą Torą, kurią padovanojo Vokietijos miesto Lorrach žydų bendruomenė. Toros ritinėliai iškilmingos ceremonijos metu penktadienį įnešti į maldos namus, palaiminti rabino.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Tora – dovana kraštiečiams
Toros atvežimą į Šiaulius inicijavo buvusi šiaulietė, daugiau nei 40 metų Vokietijoje gyvenanti Baden-Wurttemberg regiono Lorrach miesto žydų bendruomenės pirmininkė Hanna Scheinker.
„Tora yra šaknis. Jei sunaikinsime šaknį – medis neaugs. Mieste, kuriame yra sinagoga, visada būna darbo, geras gyvenimas ir taika tarp žmonių“, – sakė H. Scheinker. Į Šiaulius ji atvyko kartu su savo pavaduotoja Anna Shneider ir Baden-Wurttemberg regiono vyriausiuoju rabinu Mosche Flomenmann, kuris palaimino Torą.
Hanna gimė Šiauliuose 1934 metų gruodžio 4 dieną. Žydų šeima gyveno Vilniaus gatvės 221 name. Jos tėvas Štarkas dirbo ugniagesiu, taip pat turėjo daug arklių, dirbo vežiku „taksistu“. Kartais jam tekdavo vežti ir Frenkelius.
Prasidėjus karui šeima pabėgo į Kirgiziją, Hannai buvo 5 su puse metų. „Jei tėvai nebūtų pabėgę, mūsų nebebūtų tarp gyvųjų“, – neabejoja moteris.
1946 metais Štarkų šeima grįžo atgal į Šiaulius. Čia Hanna baigė rusų mokyklą, buvusią 3-iąją vidurinę (dabar Šiaulių „Santarvės“ vidurinė mokykla), tuometiniame Šiaulių pedagoginiame universitete studijavo rusų kalbą, vėliau mokytojavo. Atvėrus sienas, moteris su vokiečiu kilmės vyru išvyko į Vokietiją. Pakeitusi specialybę ten ji visą gyvenimą dirbo medicinos sesele.
Prieš dvidešimt metų H. Scheinker buvo viena iš žydų bendruomenės Lorrach mieste įkūrėjų, vėliau tapo pirmininke. Nuo trisdešimties žmonių būrelio bendruomenė išaugo iki 500 narių.
Gimtieji Šiauliai gražėja
Kartais į gimtuosius Šiaulius sugrįžtanti H. Scheinker sako, jog miestas nuo to laiko, kada ji čia gyveno, labai pasikeitė.
„Man labai malonu matyti, kad žmonės geriau gyvena, namai iš išorės gražiau atrodo, čia labai švaru. Iš visos širdies linkiu, kad žmonės gyventų taikoje, nieko nebijotų, galėtų laisvai keliauti po visą pasaulį, būtų laimingi“, – linkėjo buvusi šiaulietė.
H. Scheinker norėtų, jog P. Višinskio gatvėje esantis pastatas, kuriame šiuo metu yra įsikūrusi Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, būtų atiduotas žydams, kadangi prieš II pasaulinį karą namas priklausė žydų gydytojui Semionui Volpertui. Šiame name rinkdavosi žydų aukštuomenė, muzikantai, menininkai. Sovietmečiu pastatas nacionalizuotas, tapo aukštų komunistų partijos narių viešbučiu.
Istorinis įvykis
„Tora yra jaunamartė, o namas yra jaunasis. Jie turi kartu gyventi. Todėl pastatoma speciali palapinė, kuri apgaubia Toros ritinėlius. Tai – tarsi santuoka. Rabinas turi pašventinti“, – ceremoniją apibūdino H. Scheinker.
Tora nešama gatve, visą kelią groja muzikantas, dainuojamos dainos. Vėliau Tora laikoma specialioje spintoje. Ivrito kalba parašytą knygą gali skaityti rabinas arba tam paruoštas žmogus.
Tora rašoma ant pergamento, specialiu rašalu, plunksna, joje rašant negali būti padaryta nė viena klaida ar pataisymas. Tuo pačiu raštu ją rašo vienas žmogus apie trejus ketverius metus.
Jei ne dovana, itin brangios ir vertingos Toros Šiaulių žydų bendruomenė finansiškai būtų nesugebėjusi įsigyti.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Josifas Buršteinas pažymi, jog Toros padovanojimas ir sinagogos atkūrimas – svarbus istorinis įvykis visai bendruomenei.
Pasak jo, Šiauliuose prieš Antrąjį pasaulinį karą, 1941 metų birželį, gyveno 14 tūkstančių žydų, jie sudarė daugiau kaip 30 procentų miesto gyventojų. Šiauliuose tuomet veikė aštuonios sinagogos ir keturiolika žydų maldos namų. Po karo Šiauliuose išliko tik 1 500 žydų. Sinagogas leista atkurti tik Vilniuje ir Kaune.
Sovietmečiu žydai melsdavosi slaptai, šiauliečiai neoficialiai rinkdavosi melstis į pastatą, kur dabartiniu metu įsikūrusi užeiga „Senasis sodžius“.
„Yra Tora, yra ir sinagoga“, – sako J. Buršteinas. Jis primena seną posakį: vienas žydas – dvi sinagogos, o dabar Šiaulių apskrities žydų bendruomenė turi apie 200 narių, todėl reikia bent vienos sinagogos.
Anksčiau tikintieji vykdavo melstis į didesniuosius Lietuvos miestus, kaimyninę Rygą. Šiaulių bendruomenė dar neturi rabino, tačiau planuojama, kad kartą ar du per mėnesį čia atvyks vyriausiasis Lietuvos rabinas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
CEREMONIJA: Penktadienį, specialios ceremonijos metu, Tora įnešta į pastatą, kuriame įsikūrusi Šiaulių apskrities žydų bendruomenė.
ŠIAULIETĖ: Šiauliuose gimusi ir augusi Hanna Scheinker inicijavo Toros atvežimą į Šiaulius.
TORA: Į puošnų audeklą suvyniotus Toros ritinėlius nešė iš Vokietijos atvykęs Baden-Wurttemberg regiono vyriausiasis rabinas Mosche Flomenmann.
MERAI: Su tradicine žydų jarmulka – dabartinis Šiaulių miesto meras Artūras Visockas (kairėje) ir buvęs meras Justinas Sartauskas.
