Naujausios
Šiauliuose išdygs maniežas su baseinu ar be jo?
Šiaulių miesto strateginė taryba svarstė naują pasiūlymą – dengtą futbolo maniežą prie Šiaulių arenos statyti kartu su 50 metrų plaukimo baseinu. Priimti galutinį sprendimą strategams pritrūko kvorumo. Dauguma pasisakė, kad maniežas būtų statomas be baseino.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Skaičiavo išlaidas
Praėjusiame Šiaulių miesto tarybos posėdyje dėl dengto futbolo maniežo statybos Šiauliuose turėję apsispręsti Tarybos nariai nebalsavo, nes klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.
Tada nuspręsta dar diskutuoti dėl naujo pasiūlymo – maniežą statyti kartu su 50 metrų olimpiniu plaukimo baseinu, kurio Šiauliai taip pat neturi.
Šiaulių miesto savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Gintaro Jasiūno paprašyta suskaičiuoti, kiek Savivaldybei kainuotų išlaikyti maniežą su baseinu ir kiek be jo. Skaičiavimams buvo panaudoti duomenys ir iš Kauno „Girstučio“ baseino.
G. Jasiūno teigimu, preliminariai 4000 kvadratinių metrų ploto baseino išlaikymas per metus kainuotų apie 1 milijoną litų. Dengto futbolo maniežo išlaikymo kaina siektų apie 700 tūkstančių litų per metus. Jeigu abu objektai būtų statomi po vienu stogu, bendros išlaidos jiems išlaikyti siektų apie 1,7 milijono litų per metus.
Žadėjo gauti pajamų
G. Jasiūno žodžiais, objektas nebus toks nuostolingas, nes bus gauta ir pajamų.
Manieže treniruotųsi Šiaulių futbolo, žolės riedulio, regbio, tinklinio ir rankinio komandos, antrame aukšte įrengtoje imtynių salėje – imtynininkai.
„Minėtos sporto šakos apima 1200 vaikų. Galėtumėme paprašyti iš tėvelių mokėti 20 litų didesnę mėnesio įmoką, kadangi sąlygos žymiai pagerėtų, sportininkai galėtų sportuoti ir žiemą“, – sakė vedėjas.
Esą tėvelių už vaikų sporto būrelius mokami pinigai sudarytų 300 tūkstančių litų papildomų pajamų per metus.
„Jeigu kasdien pavyktų visą kompleksą bent valandai išnuomoti privačiam sektoriui, per metus susidarytų dar 100 tūkstančių litų pajamų“, – skaičiavo G. Jasiūnas.
Pajamas esą didintų ir Vijolių sporto mokykla, kuri maniežą užimtų ryto valandomis.
Vedėjo teigimu, tai ypač palankus veiksnys, nes kituose miestuose, kur nėra tokių mokyklų, ryto valandomis sporto objektai stovi tušti, nes visi vaikai tuo metu yra mokyklose.
Iš Sporto mokyklos būtų gaunama apie 100 tūkstančių litų pajamų per metus.
„Sudėjus visas pajamas, maniežo nuostolis per metus liktų tik 150 tūkstančių litų“, – apibendrino G. Jasiūnas.
Skaičiai rodo didelį minusą
Skaičiuojama, kad į naują 50 metrų olimpinį baseiną kasdien norės ateiti apie 150 žmonių.
„Jeigu vartotojai kasdien į baseiną ateitų vienai valandai ir mokėtų už paslaugą po 10 litų, per metus susidarytų 450 tūkstančių litų“, – sakė vedėjas.
Dar 50 tūkstančių litų planuojama surinkti iš plaukimą lankančių vaikų tėvelių, kurie esą sutiktų mokėti 20 litų didesnį įkainį.
Pajamos baseino išlaikymo išlaidas nuo 1 milijono litų per metus sumažintų dvigubai – iki 500 tūkstančių litų per metus.
„Maniežas būtų minus 150 tūkstančių litų, baseinas – minus 500 tūkstančių litų per metus, o abu kartu – minus 650 tūkstančių litų per metus“, – apibendrino G. Jasiūnas.
Tiek lėšų savo biudžete minėtiems sporto objektams išlaikyti turėtų sukrapštyti Šiaulių miesto savivaldybė.
Per metus sutaupo po 4 miljonus litų
Pastačius dengtą maniežą Savivaldybei būtų siūloma uždaryti avarinės būklės imtynių salę V.Bielskio gatvėje ir ją privatizuoti. Tai leistų per metus sutaupyti dar apie 100 tūkstančių litų.
„Nuo 2009 metų efektyvindami sporto išlaikymo sąnaudas kasmet sutaupome po 4 milijonus litų, todėl prašome leidimo dalį šių lėšų panaudoti maniežui ir baseinui išlaikyti“, – kalbėjo G. Jasiūnas.
Šiaulių miesto mero Justino Sartausko teigimu, techninis šių sporto objektų projektas kainuotų apie 500 – 600 tūkstančių litų. O statybą būtų galima įgyvendinti etapais: pirma statyti 15 milijonų litų kainuosiantį dengtą futbolo maniežą, o vėliau – baseiną, kurio kaina taip pat siektų 15 milijonų litų.
Mero žodžiais, apie pusę reikiamų lėšų būtų galima gauti iš Valstybės investijų programos.
„Ar Šiauliai turi didmiesčio ambicijų – statome maniežą be baseino, ar su baseinu?“ – klausė J. Sartauskas.
Dauguma – už maniežą be baseino
„Skaičiai rodo, kad reikėtų planuoti maniežą be baseino“, – siūlė Tarybos narys Jonas Bartkus.
Jo nuomone, reikėtų ieškoti privataus investuotojo baseinui statyti, o ne vien žvalgytis į valstybės ar Savivaldybės kišenę. Esą Šiauliams užtenka ir nuostolingos Šiaulių arenos.
Dauguma tokią nuomonę palaikė. Tik vicemerė Danguolė Martinkienė pabrėžė, kad valstybės sporto politikoje numatyta statyti baseinus. Esą Premjeras žadėjo Šiauliams maniežą su baseinu.
„Jeigu pretenduosime į maniežą su baseinu, valstybė rems tokį projektą, jeigu prašysime be baseino, tokį maniežą ir turėsime“, – apibendrino vicemerė.
Kiti strateginės tarybos nariai kalbėjo, kad rengti bendrą maniežo ir baseino techninį projektą neracionalu, nes vėliau šių objektų nebus galima statyti atskirai ir siūlė rinktis kuklesnį – vieno maniežo variantą.
Priimti galutinį variantą strategams pritrūko kvorumo, nes kol vyko diskusija Tarybos nariai išsilakstė iš pasitarimų salės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AMBICIJOS: „Ar Šiauliai turi didmiesčio ambicijų – statome maniežą be baseino, ar su baseinu?“ – susirinkusiųjų klausė Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Jono TAMULIO nuotr.
REALYBĖ: „Skaičiai rodo, kad reikėtų planuoti maniežą be baseino“, – siūlė Tarybos narys Jonas Bartkus. Jo nuomone, reikėtų ieškoti privataus investuotojo baseinui statyti, o ne vien žvalgytis į valstybės ar Savivaldybės kišenę. Šiauliams užtenka ir nuostolingos Šiaulių arenos.
