Naujausios
Siekiama arkivyskupo paskelbimo palaimintuoju
Žagarėje pradėti rinkti gyventojų parašai dėl parapijoje daug metų dirbusio šviesaus atminimo arkivyskupo Julijono Steponavičiaus paskelbimo palaimintuoju.
Žagariečiai aktyviai pasirašo dėl arkivyskupo Julijono Steponavičiaus paskelbimo palaimintuoju. Parašus su kreipimųsi ruošiamasi perduoti Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui.
Julijono Steponavičiaus gyvenimas atspindi XX amžiuje Lietuvoje nueitą bažnyčios kelią.
Vyskupas 1961 metais buvo ištremtas į Žagarę, nes sovietų valdžiai nepatiko jo veiklumas. Valdžia reikalavo, kad vyskupas neskirtų į atsakingus postus atsidavusių kunigų, neleistų jaunimui patarnauti per pamaldas ir kita. Tačiau pats vyskupas tuometei Ministrų tarybai rašė, kad jo pareiga yra „kelti tikinčiųjų ir kunigų religinį gyvenimą, o ne stabdyti ir griauti“.
Žagarėje vyskupas dirbo klebono pagalbininku, atliko pastoracinį darbą. Vyskupas susibičiuliavo su vietos gyventojais.
Vyskupas į Vilnių galėjo grįžti tik 1988-aisias, kai prasidėjo atgimimo laikotarpis. 1989 metais jis tapo arkivyskupu ir dirbo Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.
Šiemet Julijonui Steponavičiui būtų sukakę 100 metų ir 75 metai nuo įšventinimo į kunigus.
Šiuo metu beatifikacijos byla Vatikane užvesta dėl XVIII amžiuje gyvenusios Barboros Umiastauskaitės (Žagarietės), garsėjusios pamaldumu, gerais darbais, rūpinimusi vargšais.
Lietuva kol kas turi vienintelį palaimintuoju paskelbtą naujųjų laikų lietuvį arkivyskupą Jurgį Matulaitį.
(Parengė Loreta Ripskytė)
Redakcijos archyvo nuotrauka
MALDA: Daugiau kaip 20 metų senumo nuotraukoje — Julijonas Steponavičius (dešinėje) su parapijiečiais meldžiasi prie kryžiaus Naujosios Žagarės bažnyčios šventoriuje.
