Naujausios
Šilumos punktų „priežiūra“ ar realus valdymas
Įsigaliojus šilumos ūkio įstatymo pakeitimui, leidžiančiam centralizuotos šilumos vartotojams patiems pasirinkti šilumos punktų ir vidaus sistemų prižiūrėtojus, spaudoje pasirodė daug teisingų ir neteisingų patarimų.
Darbo patirtis šilumos ūkio aptarnavimo sektoriuje – nuo 1984 metų. Teko ilgai eksploatuoti vienos iš didžiausių Šiaulių įmonių – Televizorių gamyklos – šilumos ūkį. Dirbdamas UAB „Henris“ vadovu, nuo 2000-ųjų metų intensyviai dalyvauju šilumos punktų renovacijos procese Lietuvoje. Per šį laikotarpį pasiūlyta daug racionalių techninių sprendimų projektuojant, montuojant ar eksploatuojant šilumos punktus ir ūkį. Dirbame su įvairiais užsakovais – daugiabučių namų bendrijomis, mažomis ir labai didelėmis įmonėmis. Ilgai tektų galvoti, ar yra Lietuvoje toks miestas, kuriame nebūtų dirbta. Nemaža dalis šilumos punktų sumontuota atsakinguose pramoniniuose ir visuomeninės paskirties pastatuose – 2003-ais metais pagamintas ir sumontuotas šilumos punktas pirmajame 33-jų aukštų dangoraižyje Vilniuje, pagrindiniai šilumos punktai „Eglės“ sanatorijoje, sveikatingumo centre „Radnyčėlė“ Druskininkuose. Didelė dalis daugiabučių namų šilumos punktų sumontuota Vilniaus, Ignalinos, Telšių, Palangos, Kelmės, Šiaulių ir kituose miestuose. Šiuo metu įmonė gamina ir montuoja šilumos punktus, eksploatuoja šilumos punktus AB „ORLEN Lietuva“ Mažeikiuose.
Man, kaip specialistui, suprantant, kas yra šilumos punktas, ką jis gali ir ko ne, kai kurie pasisakymai atrodo gana keisti. Keisčiausia yra nuomonė, kad, šilumos punktus perdavus su šilumos tiekimu nesusijusioms įmonėms, atpigs šiluma vartotojams. Mano manymu, tai tik politikavimas, skirtas rinkėjams, bet ne šilumos vartotojams ar šią sritį išmanantiems žmonėms. Kas galėtų detaliai paaiškinti, ką reiškia Lietuvoje „susijęs“ ar „nesusijęs“?
Pertvarkos esmė turėtų būti ne kas prižiūrės, bet kas atsakingai valdys šilumos tiekimą į pastatą, kad vartotojai pajustų valstybės galvų deklaruojamą naudą.
Šis procesas turi būti laisvas, savanoriškas, nes vartotojams reikia pasirinkti įmonę, nuo kurios didele dalimi gali priklausyti sąskaitos dydis už šildymą. Esu giliai įsitikinęs, kad sąmoningai niekas nekenkė ir nekenkia šilumos vartotojams, bet vienos šilumos punktą prižiūrinčios įmonės pakeitimas kita nesumažins sąskaitų dydžio už suvartotą šilumos energiją. Labai teisingas sprendimas leisti šilumos vartotojams laisvai pasirinkti šilumos punktą ir ūkį „valdančią“ įmonę. Aš neatsitiktinai parašiau „šilumos punktą ir ūkį valdančią“ įmonę. Šilumos ūkį ir punktą reikia valdyti, o ne žiūrėti į jį. Šiuo metu daugiausia į jį žiūrima. Pasikeitus prižiūrėtojui, mokestis, kuris buvo mokamas vienai įmonei, bus mokamas – kitai. Tokio pasikeitimo atveju sąskaitos už šildymą tikrai nesumažės.
Iš patirties galėčiau pateikti daug šią tiesą patvirtinančių pavyzdžių. Naujausias -Klaipėdos administracijos prašymu mano atliktas energijos suvartojimo tyrimas naujai pastatytoje „Švyturio“ arenoje. Dažais kvepianti arena, naujausia technika. Aptarnavimas atliekamas žinomos, garsios įmonės, nesusijusios su šilumos tiekimu ir gamyba. AB „Klaipėdos energija“ šilumos punkto nuotoliniu būdu valdyti galimybių neturi, o sąskaita už suvartotą šilumos energiją buvo gauta įspūdinga. Ir nieko ypatingo tyrimo metu nepavyko rasti, išskyrus tai, apie ką aš kalbu, kad šilumos punktas ir ūkis buvo tik „prižiūrimas“ bet ne valdomas. Trūko paprasčiausio įsigilinimo į naujo statinio šilumos ūkio (vėdinimo, šildymo) ypatumus. Džiugu, kad po mano tyrimo ten viskas greitai susitvarkė ir šiandien sąskaita už suvartotą šilumą daugiau nei per pusę mažesnė. Dažnai garsių įmonių darbuotojai perkraunami darbais, o siekiant tik kiekybės, nukenčia darbo kokybė ir užsakovo piniginė. Minėtame objekte darbuotojų kvalifikacija buvo pakankama, bet kiek Lietuvoje įmonių, kur su aptarnaujančiu personalu negalima susikalbėti, kvalifikacija – žemiau kritikos. Daugumoje minėtos kvalifikacijos personalas prižiūri šilumos punktus iš biudžeto finansuojamuose objektuose. Tokios paskirties objektuose, slypi didesni taupymo rezervai negu daugiabučiuose namuose.
Vartotojams po mano tokių pavyzdžių gali kilti labai konkretūs klausimai – ko verta nauja statyba, ko verta daugiabučių namų renovacija.
Čia nieko dėta statyba ar renovacija., čia šilumos punkto ir šilumos ūkio valdymo problemos, apie ką šiandien tiek daug ir audringai diskutuojama.
Norint pasiekti sąskaitų už šildymą sumažėjimą, manyčiau, turėtų būti priimti tokie minimalūs šilumos vartotojų sprendimai:
1. Nuspręsti kas valdys (šilumos punktą, šildymo ir vandens tiekimo sistemą) – valdys vartotojai savo jėgomis ar sudarys sutartį su įmone. Yra daug pavyzdžių, kuomet bendrijos ypatingai kvalifikuotai pačios atlieka šį darbą;
2. Kad efektyviai valdyti , nepakanka vien šilumos punkto valdymo, būtina įrengti bent šildymo sistemos stovuose elementarias balansavimo, šilumos nešėjo parametrų kontrolės priemones.;
3. Aptarnaujantis specialistas (vartotojo ar samdytos įmonės) turi giliai suprasti šilumos punkto, pastato šildymo ir šildymo sistemos reguliavimo principus. Yra auksinė taisyklė, jeigu nežinai ką daryti, geriau neliesk. Teko spaudoje skaityti, ar televizijos laidose klausyti labai daug klaidinančios informacijos. Daug informacijos vienas kitam perduodame ne viską iki galo išklausę iš pirminio šaltinio.
4. Aptarnaujantis specialistas (vartotojo ar samdytos įmonės) privalo teisingai atlikti šilumos punkto automatikos parametrų nustatymą, derinimą, kad automatinio valdymo procesai šilumos punkte( karšto vandens ruošimo ir šilumos tiekimo ) būtų teisingi ir stabilūs.. Blogo reguliavimo pasekmes galime pajausti ir butuose, kada svyruoja karšto vandens temperatūra arba lauke šilta – bute šalta ir atvirkščiai.. Būtina atsakingai subalansuoti šilumos tiekimo srautus stovuose.
5. Privalu bent kartą per trejus metus išplauti šildymo sistemą. Nuo statybos pradžios aštuoniasdešimt procentų daugiabučių namų šildymo sistemos – neplautos, dažnai buvo atliekama tik plovimo imitacija.
Nieko ypatingo nepasakiau, bet visada iš pačių paprasčiausių dalykų susidaro įspūdingos sąskaitos už šildymą.
Jeigu to, kas parašyta šiuose penkiuose punktuose nesiruošiama vykdyti, tegul būna kaip buvo, nes daryti revoliuciją dėl revoliucijos nėra prasmės.
Dauguma pasakytų, rašyti lengva, bet kur rasti tą patikimą įmonę, o ir radus, už kvalifikuotą pagalbą tektų nemažai sumokėti. Papildomi pinigai tam tikrai nereikalingi. Tikiu, kad sutvarkius ūkį dar apie penkiolika ar daugiau procentų pinigų būtų galima sutaupyti, priklausomai nuo esamo šilumos ūkio stovio šiandien. O mokant tik už „priežiūrą“ po dešimt ar dvidešimt centų už kvadratinį metrą, mokėsime ilgai ir nuobodžiai vienam ar kitam „prižiūrėtojui“ be akivaizdžios naudos.
Mano manymu, dauguma bendrijų galėtų ir patys tą „prižiūrėtojo“ darbą atlikti, prieš tai pasirinkus įmonę, kuri galėtų tuos minimalius darbus kvalifikuotai ir atsakingai padaryti (sumontuoti minimalias parametrų kontrolės, balansavimo priemones, suderinti ir surašyti normalaus darbo parametrus). Jeigu ūkis sutvarkytas, nėra būtinybės prie sklendės atsistojus stovėti, tam yra automatika, kuri turi dirbti, o parametrus į knygą gali rašyti ir pati bendrija.
UAB „Henris“ generalinis direktorius
Voldemaras Ušinskis
Užs. Nr. 123049
