
Naujausios
Šimtai tūkstančių – į kairę ir dešinę
Į ūkio pastato, kuriame turėjo įsikurti Latvių kultūros centras, rekonstrukciją Radviliškio savivaldybė investavo beveik 314 tūkstančių litų rajono biudžeto lėšų.
Nors Savivaldybė bando lėšas atgauti iš ES fondų, aiškėja, kad pinigų susigrąžinti nepavyks. Tad kas sugrąžins į biudžetą per 300 tūkstančių litų mokesčių mokėtojų pinigų?
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Įmerkti biudžeto pinigai
Radviliškio miesto kultūros ir poilsio parke esančio ūkio pastato, kuriame turėtų įsikurti Latvių kultūros centras, rekonstrukcijos darbai į teisėsaugos institucijų akiratį pakliuvo kilus galimam korupcijos skandalui rajono Savivaldybėje.
Prasidėję 2011-aisiais, 2012 metų pradžioje jie buvo sustabdyti ir atnaujinti tik 2013-aisiais, kai už projektą jau reikėjo atsiskaitinėti.
Projektui įgyvendinti buvo panaudota beveik 314 tūkstančių litų rajono biudžeto lėšų, neskaitant 15 procentų prisidėjimo prie pastato rekonstrukcijos projekto.
Beveik 314 tūkstančių litų atgauti iš ES fondų Savivaldybė neturi galimybių, nes buvo pažeisti sutartyje numatyti darbų baigimo terminai, nesilaikyta ir ES finansuojamuose projektuose numatytų antikorupcinių nuostatų.
Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog Savivaldybės meras kreipėsi į ES fondus Latvijoje dėl investuotų biudžeto pinigų, tačiau kol kas atsakymo negavo.
Galimų tolesnių Savivaldybės veiksmų, jeigu ES fondai atsisakytų grąžinti investuotus pinigus, Administracijos direktorė nekomentavo.
„Pinigų neatgaus“
Kol Savivaldybė laukia oficialaus projektą finansavusių ES fondų atsakymo, „Šiaulių kraštas“ susisiekė su Latvijoje veikiančia Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos Jungtinio techninio sekretoriato Valstybės regionų plėtros agentūra.
Projektų vadybininkė Monika Baluodė (Monika Balode) redakcijai teigė, jog susigrąžinti į projektą investuotų lėšų Radviliškio rajono savivaldybei nepavyks.
„Buvo pažeisti projekto įgyvendinimo terminai. Paskutinė data atsiskaityti už šį projektą buvo 2012 metų lapkričio 30 diena. Galutinė projekto „Radviliškio – Bauskės rajonų tarpkultūrinio bendradarbiavimo plėtra/RADBAU“ atidavimo data buvo paskirta 2013 metų gruodžio 31 diena. Tada turėjo būti pateiktos auditorių patikrinimo išvados“, – sakė vadybininkė.
Pasak jos, iki projekto įgyvendinimo galutinio termino nebuvo įrodyta, kad korupcija įtariamas subjektas nėra kaltas arba jo kaltės neįrodė STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba) ar teismas.
Projektų vadybininkė teigė, kad Radviliškio savivaldybei nepavyktų pinigų susigrąžinti net ir agentūrą padavus į teismą, nes ji pati kalta dėl pažeistų terminų.
M. Baluodė sakė, kad projektą įgyvendinusi Latvijos pusė už savo projekto dalį atsiskaitydavo kas šešis mėnesius, o Radviliškiui buvo padaryta nuolaida – leista atsiskaityti už visą projektą iškart.
Deja, šia nuolaida radviliškiečiai nesugebėjo pasinaudoti. Tuo metu, kai broliai latviai 2012 metų lapkričio mėnesį Vecsaulėje atidavė vertinti Lietuvių kultūros centrą, Radviliškyje prie Latvių kultūros centro buvo spengianti tyla.
Kai 2013 metų rugsėjo mėnesį, minint Baltų vienybės dieną, svečiams iš Latvijos buvo pristatytas Latvių kultūros centras ir džiaugiamasi įgyvendintu bendru projektu, darbai jame dar net nebuvo baigti ir priimti.
Panašu, kad Radviliškio rajono savivaldybei teks sulaukti teismų maratono pabaigos ir pinigus išsiieškoti iš kaltų: nuteistų korupcijos skandalo veikėjų (jeigu taip nuspręs teismai) arba iš STT (neteisingai apkaltinusios teisiamuosius ir sužlugdžiusios projektą).
Pinigai tekėjo upeliu
Į korupcijos skandalą patekusiems ir dabar teismų duris varstantiems bei artėjančiuose savivaldos rinkimuose dalyvaujantiems tuomečiams rajono vadovams – buvusiam merui Antanui Čepononiui ir buvusiam Administracijos direktoriui Eugenijui Pranevičiui – proteguojant, pinigai už pastato rekonstrukciją bendrovei „Leo statyba“ tekėjo kaip upeliu vanduo.
2011 metų birželio pabaigoje šiai bendrovei už neva atliktus darbus buvo pervesta 20 tūkstančių litų, o po kelių dienų – liepos pradžioje – dar 206158,41 lito.
Paaiškėjus, kad rangovas neturi lėšų apmokėti už projektinio statinio langus, Radviliškio kultūros centras iš darbo užmokesčio fondo 2011 metų lapkričio 23 dieną pervedė „Leo statybai“ 35824 litus, iš kurių 30054 litai tą pačią dieną buvo pervesti langų gamintojams.
Prisidengiant papildomų darbų finansavimu, rekonstruojant pastatą parke, rajono Tarybai buvo pateiktas prašymas skirti pinigų papildomiems darbams apmokėti.
Tarybos nariams nubalsavus „už“, iš Radviliškio rajono Savivaldybės biudžeto išplaukė dar 65 tūkstančiai litų, iš kurių 61 tūkstantį leista panaudoti rekonstrukcijos darbams iš anksto apmokėti, jeigu pinigų neprireiks papildomiems darbams apmokėti.
Taip nuspręsta tada, kai Radviliškio kultūros centras bendrovei „Leo statyba“ jau buvo išmokėjęs per 327 tūkstančius litų (visa rekonstravimo projekto darbų vertė – per 369 tūkstančius litų).
Panašiai kaip ir rekonstruojant Latvių kultūros centro pastatą, pinigus bandyta „nutekinti“ ir restauruojant Šaukoto Švenčiausios Trejybės bažnyčią, kur bendrovė pradėjo darbus neturėdama apyvartinių lėšų. Tačiau STT laiku užtvenkė šį upelį.
„Šiaulių kraštas“ jau rašė, kad pinigai šiai bendrovei tekėjo ir įrenginėjant Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Tarybos nepriklausomybės deklaracijos paskelbimo memorialo pastatą Minaičių kaime, kurio įrengimui buvo naudojamos valstybės investicijų programos lėšos.
Nei pinigų, nei centro
Panašu, kad per 300 tūkstančių litų buvo sumesta į balą, nes Latvių kultūros centras iki šiol tinkamai net nefunkcionuoja. Renovuotame pastate vyko vos keletas renginių.
Kad pastatas Radviliškio kultūros ir poilsio parke taptų traukos centru, jame vyktų renginiai, parodos, reikalingi baldai, stendai, stalai, kėdės.
Tačiau jiems įsigyti reikia dar ne vieno tūkstančio litų. Įrengti patalpas, kai statybininkai paliko nemažai broko ir jo neskuba taisyti, neskubama.
Šiuo metu Latvių kultūros centro patalpose laikinai, kol jų patalpos remontuojamos, glaudžiasi „Jaunimo erdvės“.
Panašiame Lietuvių kultūros centre Vecsaulėje verda gyvenimas: repetuoja kolektyvai, vyksta parodos, renginiai. Pastatas nedideliame miestelyje tapo vietos gyventojų traukos objektu.
Autoriaus nuotr.
CENTRAS: Į ūkio pastato rekonstrukciją investuotų Savivaldybės pinigų grąžinimą gaubia migla.
RADVILIŠKIS: 2013-ųjų rugsėjo pabaigoje Latvių kultūros centras Radviliškyje pristatytas kaip pradedantis veikti.
VECSAULĖ: Vecsaulėje Lietuvių kultūros centrą įrenginėję latviai iš ES fondų atgavo investuotas lėšas. Jų centre gyvenimas verda.
BALOS: Pastato viduje, po stikline piramide, ant juodai nudažytų grindų, po lietaus dažnai telkšo balos.
VANDUO: Pro įskeltą piramidės stiklą per lubų kraštą į vidų teka vanduo.
BENDRADARBIAVIMAS: Apie latvių ir lietuvių bendradarbiavimą mena tik prie pastato sienos pritvirtinta projekto lentelė.