Naujausios
Šiukšlės virsta auksu
Ar ŠRATC taško mūsų pinigus į kairę ir į dešinę – aiškinasi Pakruojo vicemeras Gediminas Grybė
Užmojai netrukus branginti atliekų išvežimo paslaugą Pakruojo rajono mero pavaduotojui Gediminui GRYBEI kelia daugybę abejonių. Valdininkas įsitikinęs, kad įkainių kėlimas – minėtos paslaugos teikėjo Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) neūkiškumo pasekmė. ŠRATC iš apskrities žmonių surinktus tūkstančius eurų esą taško į dešinę bei į kairę, ir taip sukelia rinkliavą už atliekas.
„Jei išlaidaujama būtų kaskart viską gerai apgalvojant, apie įkainių kėlimą šiandien greičiausiai nekalbėtume“, – sakė mero pavaduotojas.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Vicemeras mato neūkiškumą
– Teigiate, jog ŠRATC užmojis didinti atliekų išvežimo įkainius mažų mažiausiai nemotyvuotas. Gal pagrįstumėte savo įsitikinimą?
– Mano nuomonė nėra iš piršto laužta. Vartau dokumentus, domiuosi. Kai paanalizavau ŠRATC vykdomų bei įvykdytų pirkimų registracijos žurnalą, plaukai pasišiaušė: tūkstančiai eurų išparceliuota, mano galva, visai neskaičiuojant, nevertinant perkamos paslaugos ar prekės būtinumo, neatsižvelgiant į kainą. Kitaip tariant, vykdyti pirkimai dėl pirkimų.
Turiu duomenų ir apie kai kuriuos europinėmis lėšomis įgyvendintus, tačiau dėl kažkokių priežasčių ŠRATC neveikiančius projektus. Kalbu apie filtravimo įrenginius: jie įrengti, tačiau nedirba. Kol nedirba savi įrenginiai, tol filtravimo paslaugą ŠRATC teikia „Šiaulių vandenys“. Europiniai pinigai išmesti į balą.
Pasakykite, pigiau būtų, jei nuotekos būtų filtruojamos vietoje ar kad kažkas tai daro? Man asmeniškai atrodo vienaip, o štai ŠRATC vadovybė teigia, kad ekonomiškai naudingiau, kai filtravimo paslaugą atlieka svetimi.
Juk filtratą „Šiaulių vandenims“ ketinta pumpuoti tik tuo atveju, jei turimi ŠRATC įrenginiai sugestų. Dabar gi tai daroma nuolatos, apvali suma sumokama už filtravimo paslaugą ir dar 14,5 tūkstančio eurų paklojama kažkokiai filtrato tvarkymo sistemos analizei bei tvarkymo sprendimams.
Aišku viena: ŠRATC gausu neūkiškumo. Kitas klausimas: sąmoningas jis ar dėl neišmanymo?
– Minėjote ir abejonių jums sukėlusią automobilio „VW Caddy“ nuomos istoriją.
– Kurioziška, tačiau 24 tūkstančiais 300 eurų įkainotą automobilį šių metų kovo 17 dieną ŠRATC dvejiems metams išsinuomojo už beveik dešimt tūkstančių eurų.
Išeina, kad, nuomodami šią mašiną ketverius metus, sumokėtų praktiškai visą automobilio kainą. Tai kam nuomotis už tokius pinigus? Ar jūs sutiktumėte ketverius metus už tokią kainą nuomotis mašiną ir po to ją atiduoti? Ar ne logiškiau tokiu atveju ją įsigyti išsimokėtinai?
– Teigiate, jog nemaža dalis ŠRATC įvykdomų pirkimų nemotyvuoti, ekonomiškai nepagrįsti. Tačiau ŠRATC juk nėra kokia „šaraškino kontora“, kur sugalvojai, ir štai – viešasis pirkimas! Dirba ekonomistai, teisininkai.
– Beje, dėl pastarųjų man irgi kyla abejonių. Kam ŠRATC – ui reikalingi trys teisininkai (kai kurie dar ir samdomi už tūkstančius eurų)?
Pakruojyje apsilankiusios ŠRATC direktorės pasiteiravau, ar tiek daug tenka bylinėtis, jei pluša tiek teisininkų. Atsakė, jog bylų nėra daug. Tai kam tada tas būrys konsultantų teisiniais klausimais? Dar turint omenyje ir tai, kad ŠRATC vadovės pavaduotojas taip pat yra teisininkas.
Apskritai kalbant, ŠRATC išvis labai daug neaiškių ir ganėtinai brangių pirkimų. Susidaro įspūdis, kad organizuodamas pirkimus ŠRATC kolektyvas sąmoningai duoda kažkam uždirbti, o pats tik sėdi ir skaitinėja dokumentus. Kažkokios analizės, auditai! ŠRATC dirba per 80 darbuotojų, vien administracijoje – 30. Tai ką daro tie 30 darbuotojų, jei viskas perkama?
Žiūrėkim toliau: eilutė „ŠRATC veiklos analizė, vietinės rinkliavos dydžio įvertinimas bei diferencinės vietinės rinkliavos plano parengimo paslaugų pirkimas“. Aš nesuprantu, kas čia daroma ir ką čia galima padaryti. O sumos už tokias paslaugas didžiulės: 29 tūkstančiai.
Arba projektas „ŠRATC komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, audito administravimas“. Padaro auditą ir dar jį administruoja išleisdami žmonių suneštus tūkstančius!
Kaina pučiasi kaip ant mielių
– Manote, kad tos, jūsų žodžiais, abejotinos bei nepagrįstos išlaidos ir išpučia kainas gyventojams už atliekų išvežimą?
– Taip ir yra. Nematau jokio skaidrumo, tik abejotinus skaičiavimus ir sprendimus. Aš noriu kad žmonės žinotų, už ką jie moka. Kaip minėjau, ŠRATC pasigendu ūkiškumo, na, ir kam skaičiuoti, strateguoti, jei viską apmokės gyventojai! Kur dėsis, turės mokėti.
Daug klausimų užduodu ŠRATC vadovybei, tačiau aiškių atsakymų nesulaukiu, paaiškinimų nėra.
– Jei nėra paaiškinimų, gal nereiškia, jog nėra būtinybės kelti paslaugos už atliekų išvežimą įkainius?
– Atliekų kiekiai mažėja, ir būtinybės kelti kainas aš nematau. Manęs neįtikina, kad įkainiai turi didėti, nėra motyvacijos.
Kalbant apie užmokestį už atliekų tvarkymą, tai Šiaulių regione tai daroma pačiu nesąžiningiausiu būdu: neturi atliekų, nes rūšiuoji, vis tiek mokėsi tiek pat, kiek tas, kuris nerūšiuoja ir viską verčia į vieną konteinerį. Čia moka „štuka“, kiekvienas deklaruotas gyventojas: pensininkas, jaunas žmogus, nepilnametis. Net gimęs kūdikis tučtuojau tampa „štuka“, rinkliavos mokėtoju.
Teko kalbėti su Biržų komunalinio ūkio direktoriumi. Tenai jau dabar atliekos priimamos visai kitaip negu pas mus: žmogus išstumia sunumeruotą konteinerį tik tada, kai jis yra pilnas, vairuotojas deda pliusiuką prie konteinerio numerio, už atliekas sumokama pagal jų kiekį, o ne pagal iš anksto patvirtintą rinkliavos mokestį. Dabar gi taisyklėse parašyta: „moka teršėjas“. Ar tikrai tik teršėjas pas mus moka? Mokame visi vienodai.
– Kokia jūsų nuomonė apie mūsų puošmeną – atliekų priėmimo aikšteles (APP)?
– Jų turi nelikti. Juk pasakyta, teršėjas moka. Dabar išeina, kad teršėjas verčia į APP, o mokame mes visi. Pasidomėjau, kiek atliekų priduoda verslas. Pasirodo, kad ne tiek jau ir daug. O kam gi jam priduoti ir už tai mokėti, jei yra APP? Suveža verslas atliekas, ir visi draugiškai sumokame.
Pasiteisinimai, kad, nelikus APP, šiukšlės bus vežamos į mišką, man atrodo absurdiški. Jei jau laikome žmones nusikaltėliais, tai gal kiškime juos už grotų – juk galima daryti prielaidą, kad jis nužudys.
Tokios nesąmonės, kaip APP, kitose apskrityse jau nėra, o pas mus tie vadinamieji vietiniai sąvartynai vis dar klesti.
Bandžiau inicijuoti APP panaikinimą Taryboje. Ir kas palaikys, jei toje Taryboje sėdi verslininkai? Kam jiems mokėti, jei gali mokėti visi.
Pasigenda išrinktųjų aktyvumo
– Vis kalbate apie nepagrįstai pučiamą atliekų išvežimo ir apdorojimo savikainą. Gal metas abejotinus sprendimus įvardyti kaip nors paprasčiau?
– Pavadinčiau tai legaliu lėšų švaistymu. Dokumentuose teisingai įformintas, apskaitytas, apgalvotas, bet švaistymas.
Turiu dokumentą, kuriame išvardyti patikrinimo faktai, kaip buvo švaistomos ŠRATC lėšos iki naujosios direktorės atėjimo. Dabar žiūrime, kas vyksta esant jai. Nebijau to žodžio: žmonių sumokėti pinigai tiesiog švaistomi.
Bandžiau ŠRATC išsiaiškinti, koks šiandieninis direktorės atlyginimas. Visi vienu balsu šaukia nežinantys. Gal bent vienas išdrįstų pasakyti, kad jos atlyginimas panašus į rajono mero?
– Prognozuojama, kad nuo kitų metų spalio atliekų išvežimo paslauga turėtų pabrangti apie 30-40 procentų žmogui. Jūsų paskaičiavimas gal kitoks?
– Kaina už atliekų išvežimą tikrai kils, nes bus įvestas Sąvartyno taršos mokestis plius mechaninio biologinio apdorojimo.
Kiek turėtų kainuoti atliekų mėnesinis išvežimas? Esu įsitikinęs, kad kaina už atliekų išvežimą kiekvienam turėtų būti individuali, pagal tai, kiek žmogus turi atliekų.
Pakruojyje neseniai rinkosi Šiaulių regiono parlamentarų grupė. Klausiau jų, kiek kainuos atsikratyti atliekų. Parlamentarai tik pasiginčijo, ir niekas neatsakė. O žmonėms juk reikia aiškumo. Nėra aiškumo, nėra ir skaidrumo.
Teiravausi ŠRATC direktorės, maždaug kiek žmonių nebeišgali sumokėti už atliekų išvežimą. Man pasakyta, kad nesumoka apie 30 procentų. Juos duoda į teismus. O žmonės ateina į Savivaldybę ir verkia, kad beveik neturi atliekų, o mokėti vis tiek privalo.
– Tačiau ne visi sprendimai juk nuleidžiami „iš viršaus“, ne visi „gimsta“ ŠRATC. Daugelyje tvirtą žodį gali tarti ir apskrities rajonų savivaldybių tarybos.
– Žmonėms reikia pasakyti, kad jie išrenka valdininkus, kurie privalo sąžiningai atstovauti žmonėms. Deja, deja.
Su rajono bendruomenių aktyvistų surinktais žmonių parašais kreipiausi į Pakruojo rajono tarybą, gyventojų vardu prašiau inicijuoti sąžiningą ir ekonomiškai pagrįstą atliekų sutvarkymą. Taryboje šis klausimas net nebuvo apsvarstytas. Tik pateikta informacija, kad toks prašymas yra. Ir viskas. Ramu. Panašu, kad atliekų verslas ir pasirinktas apmokėjimo už jų išvežimą modelis yra kažkam palankus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SKAIDRUMAS: Pakruojo rajono mero pavaduotojas Gediminas Grybė pasigedo ŠRATC veikloje skaidrumo ir motyvuotų sprendimų.
