
Naujausios
Siūloma įkurti Pasaulio tautų teisuolių skverą
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė siūlo įamžinti Pasaulio tautų teisuolių atminimą skverelyje tarp dviejų mieste veikusių getų – šalia Vilniaus, Ežero ir Trakų gatvių. Ši vieta simboliškai žymi ribą ir tarp getų, ir tarp Ch. Frenkelio fabriko.
Nori, kad atmintis išliktų
„Ši vieta – pati tinkamiausia, – sako idėjos autorius šiaulietis Sania Kerbelis. – Ne visi žino, kad mieste buvo du getai – Kaukazo, kuris tęsėsi nuo senųjų žydų kapinių iki Prūdelio, ir Ežero-Trakų gatvės getas.“ Išgirdęs, jog Vilniuje vis dar ieškoma vietos įamžinti žydų gelbėtojus Lietuvoje, S. Kerbelis pagalvojo, jog Šiauliuose tai būtų ypač prasminga. Apie 900 žmonių iš Lietuvos yra Pasaulio tautų teisuolių sąraše.
„Gal galėtų iškilti stela, kurioje aukso raidėmis būtų išrašyti gelbėtojų vardai – jų Šiaulių krašte tikrai buvo nemažai, – sako idėjos autorius. – Žydus gelbėjo ir garsios šeimos, kaip Venclauskiai, Sondeckiai, ir paprasti žmonės. Jie rizikavo ne tik savo, bet ir savo vaikų, savo šeimos likimais. Jie nežinojo, kaip karas baigsis. Mes jiems būsime dėkingi visą gyvenimą. Kokie turėjo būti kilnūs ir drąsūs gelbėtojai, kad rizikuotų savo šeima!“
S. Kerbelio nuomone, jog sutvarkyti skverą ir jame įprasminti gelbėtojų atminimą, reikia ne tiek žydų bendruomenei, kiek Lietuvai, nes būtent „jos piliečiai, lietuviai, gelbėjo savo kaimynus“. Neabejoja, kad prie įamžinimo prisidėtų ir žydų organizacijos.
Žydų bendruomenė raštu jau kreipėsi į Šiaulių miesto merą ir Tarybą, kad apsvarstytų šį pasiūlymą.
Gelbėtojai išsaugojo gyvenimą
„Jeigu ne gelbėtojai, mano likimas būtų toks, kaip tų tūkstančių vaikų, kurie užkasti miškuose prie Kužių, – ir šiandien su virpuliu balse sako šiaulietė, 74-erių Ida Rozengardaitė-Vileikienė.
Ji savo išgelbėjimo istoriją žino iš pasakojimų, nes iš Šiaulių geto tėvas Aronas Rozengardas išnešė, kai mergaitei buvo vos dveji metai.
„Tėvelis Šiauliuose buvo kepėjas, – pasakoja I. Rozengardaitė-Viliekienė. – Kai suvarė į getus, jis kepė duoną vokiečiams, kepykla buvo ten, kur anksčiau veikė kino teatras „Tiesa“. Jis turėjo atskirą leidimą išeiti iš geto“.
Kai prasidėjo „vaikų akcija“, kurios metu buvo nužudyti žydų vaikai, gyvenę gete, tėvas savo pirmagimę Idą užmigdė migdomaisiais vaistais, kad išneštų ir perduotų lietuviams.
„Jis buvo susitaręs su kunigu Požėla (Vladas Požėla – kunigas, tremtinys, daug prisidėjęs gelbėjant žydus, 1980 metais jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas – red.past.), bet nepavyko, – pasakoja ponia Ida. – Jam nebuvo ką daryti – visi vaikai jau buvo nužudyti. Tėvas mane išnešė užmigdytą pagalvėje. Priešais getą buvo ligoninė, o einant į ligoninę, žydams reikėdavo atsinešti savo pagalvę, tad jis turėjo kaip pasiteisinti.“
Tėvas blaškėsi, ieškojo, kam perduoti savo dukrą, kol viena pažįstama paskambino kitai, „labai tikinčiai moteriai": „Staškiene, ar priimsi?“ Priėmė Adolfo ir Zofijos Staškų šeima, kurios penki vaikai jau buvo suaugę.
„Kai mane atvežė, buvau visiškai išsekusi, buvo neaišku, ar išgyvensiu?“ – pasakoja I. Rozengardaitė-Vileikienė.
Jos plaukai buvo šviesūs, garbanoti. „Jie mane Lėlyte vadino“, – šypsosi prisiminusi savo įtėvius šiaulietė. Bet Idos vardo jie nepakeitė, to prašė tėvas. Jis ateidavo aplankyti dukters, kai ši miegodavo.
I. Vileikienė nuoširdžiai palaiko idėją įamžinti žydų gelbėtojus: „Tai – didvyriai, dėl kurių didvyriškumo nėra abejonių.“
„Šiaulių krašto“ inf.
Redakcijos nuotr.
Šiaulių žydų bendruomenės atstovas Sania Kerbelis sako, kad žydai visą gyvenimą jaus dėkingumą gelbėtojams. Ida Rozengardaitė-Vileikienė tik savo gelbėtojų dėka turi gyvenimą: „Mano įtėvių šeima – patys artimiausi žmonės“, – sako 74-erių šiaulietė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Tarp Vilniaus, Ežero ir Trakų gatvių siūloma įkurti Pasaulio tautų teisuolių skverą.