
Naujausios
Alsėdžiuose atgaivintas chorvedžio Stasio Žalalio atminimas
Šiaulių kamerinio choro „Bičiuliai“ choristai Alsėdžiuose, Plungės rajone, minėjo šviesaus atminimo choro vadovo Stasio Žalalio 75-ąsias gimimo metines (gim. 1943 m. balandžio 21 d.).
Kuo Alsėdžiai buvo svarbūs Molėtų krašte gimusiam Stasiui Žalaliui?
Augdamas vargonininko šeimoje S. Žalalis su tėvais, dviem seserimis ir jauniausiuoju broliuku ne vieną kraustymąsi po Lietuvos kraštus yra pergyvenęs. Kleboną iškėlus dirbti kitur, ir Žalalių šeimai tekdavo susikrauti mantą, susisodinti vaikus ir iškeliauti, nes naujas klebonas kartais imdavo ir atsiveždavo savo vargonininką. Taip aukštaičių šeima, besikraustydama iš vieno miestelio į kitą, atsirado Žemaitijos krašte, Alsėdžiuose. Šiame miestelyje Žalalių Stasiukas baigė vidurinę mokyklą.
Dvejus paskutiniuosius metus gyveno mokyklos bendrabutyje, nes tėvams, seserims ir broliui vėl teko išsikelti į naują vietą, šįkart – į Žarėnus Telšių rajone. Būtų ir vyriausią sūnų Stasiuką išsivežę, bet Alsėdžių vidurinės mokyklos muzikos mokytojas Leandras Alminas, matydamas savo mokinio muzikalumą ir darbštumą, prašyte išprašė Žalalių palikti sūnų Alsėdžiuose. Kaip mat jaunuoliui buvo patikėta vadovauti mokyklos dūdų orkestrui. Net atlyginimas buvo mokamas! Taip mokytojas Alminas padėjo jaunajam muzikantui pačiam išsilaikyti. Uždirbti pinigai buvo maži, bet labai brangūs. Baigęs mokyklą, dar vienerius metus S. Žalalis dirbo Alsėdžiuose orkestro vadovu. Vėliau įstojo mokytis ir paliko miestelį.
Choristams iš Šiaulių Alsėdžiai – širdžiai artima vieta. Simboliška, kad Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje vargonininkavo tėvas Kazimieras Žalalis, o Šiauliuose tokio paties pavadinimo bažnyčioje iki gyvenimo pabaigos vargonininku dirbo ir pats Stasys Žalalis.
Į šv. mišias susirinkusiems Alsėdžių bažnyčios klebonas Tomas Žlibinas pristatė maldos intenciją. „Bičiuliai“ giedojo savo vadovo sukurtas giesmes. Prie choristų giedojimo prisijungė Maestro vyriausioji duktė Vilija Vyšniauskienė (Žalalytė), o sūnus Mindaugas Žalalis sėdo prie vargonų, kurių klavišais kadaise bėgiojo senelio Kazimiero pirštai. Kai stiprus Mindaugo bosas giesme staiga suvirpino bažnyčios skliautus, į vargonus ėmė gręžiotis nustebę veidai. Mintyse džiaugėmės: „Ach, kaip dabar didžiuotųsi mūsų Maestro...“
Mylimo chorvedžio jubiliejinių gimimo metinių minėjimas sutapo su Alsėdžių miestelio bibliotekos 80-mečiu.
Po šv. mišių Parapijos namuose tęsėsi bendra šventė. Į renginį atvykusius svečius ir kraštiečius sutiko miestelio bendruomenės pirmininkas Žydrūnas Purauskis. Vyriausioji bibliotekininkė Rūta Jurkaitienė pristatė nuo 1938 metų gyvuojančios Alsėdžių miestelio bibliotekos istoriją.
Antroji renginio dalis buvo skirta Alsėdžiuose pėdas įspaudusiam S. Žalaliui pagerbti. „Bičiulių“ choras, kurio naujoji vadovė – buvusi S. Žalalio studentė Ilmera Abromavičienė, atliko mėgstamiausias S. Žalalio dainas.
Kartu su choru „Bičiuliai“ savo bendražygį pagerbti atvyko Šv. Kazimiero ordino Šiaulių komtūrijos nariai: Kazimieras Alminas, Nomeda Bėčiūtė, Birutė Žymantienė, Loreta Bartkevičiūtė-Valienė, Jolita Donėlienė.
Didžiausia našta organizuojant iškilaus chorvedžio paminėjimą atiteko Ordino narei, „Bičiulių“ choro prezidentei Izolinai Natalijai Lingienei, jos dėka sklandžiai buvo suderintos visos šiauliečių programos subtilybės.
Aktorė N. Bėčiūtė „Bičiulių“ klausytojus prikaustė įtaigiu Marcelijaus Martinaičio poezijos skaitymu.
Ordino Šiaulių komtūras K. Alminas, kuris ir pasiūlė idėją priminti Alsėdžiams apie buvusį kraštietį, pasidalijo savo vaikystės, prabėgusios Alsėdžiuose, prisiminimais, papasakojo kokią įtaką jo brolis Leandras Alminas turėjo Stasiui Žalaliui pasirenkant muziko kelią.
L. Bartkevičiūtė-Valienė Alsėdžių bibliotekai ir bažnyčiai padovanojo keletą savo ir bendraautoriaus Rimanto Pranskaičio parašytos knygos „Krikščioniškojo meno ženklai ir simboliai liturginių rūbų puošyboje“ egzempliorių.
J. Donėlienė Alsėdžių ir Plungės bibliotekoms perdavė dešimtmetį rinktą, suskaitmenintą kraštotyrinę medžiagą pavadinimu „Stasys Žalalis – chorvedys, „davęs toną“ šimtams šiauliečių gyvenimų“ (tai straipsniai, prisiminimai, natos, užfiksuoti S. Žalalio „minčių perliukai“, jo sukurtų pasakų knyga, metodinė literatūra studentams, nuotraukos, skaidrės, filmuota medžiaga, garso įrašai ir kt.). O Alsėdžių klebonui Tomui padovanojo visas Stasio Žalalio sukurtas giesmes, linkėdama, kad bažnyčios skliautai aidėtų nuo melodingų buvusio kraštiečio sakralinių kūrinių.
Rašytoja Birutė Žymantienė pristatė knygą „Maestro Stasys Žalalis“. Maestro duktė Vilija po vieną knygą perdavė Alsėdžių klebonui, Plungės ir Alsėdžių bibliotekoms.
Šiauliečiai buvo maloniai sujaudinti alsėdiškių prisiminimų apie daugiau kaip prieš pusšimtį metų jų miestelyje gyvenusį draugišką, linksmą ir talentingą jaunuolį S. Žalalį.
Grįždami į Šiaulius, „Bičiulių“ choras ir ordiniečiai aplankė Danutės ir Stasio Žalalių kapą Kuršėnuose.
Jolita DONĖLIENĖ
Aušros VILIENĖS nuotr.
Pačiame Alsėdžių miestelio centre, Alkos kalno kalvoje, atvykstančiųjų laukė sena medinė bažnyčia.
Izolinos LINGIENĖS nuotr.
Mindaugas Žalalis sėdo prie Alsėdžių bažnyčios vargonų, kurių klavišais kadaise bėgiojo senelio Kazimiero Žalalio pirštai.
Šiaulių kamerinis choras „Bičiuliai“ (vadovė Ilmera Abromavičienė) Alsėdžiuose atliko mėgstamiausias Stasio Žalalio dainas.
Kuršėnų kapinėse. Prie Danutės ir Stasio Žalalių kapo choras pagiedojo „Marija, Marija“.