Naujausios
ANT METŲ SLENKSČIO
Amžinosios Saulėgrįžos laukimas
Izolina Natalija LINGIENĖ, K. Donelaičio draugijos Šiaulių skyriaus pirmininkė, visuomenės ir kultūros veikėja:
— Adventus lotynų kalba reiškia atėjimą. Atėjimą to, kurio mes laukiame...
Po švento Martyno piemenėliai, ganę gyvulius, sugrįždavo į namus. Jie laukdavo advento pradžios, kada galės eiti į mokyklą, laukdavo šventų Kalėdų.
Adventas — tamsusis prieškalėdinis laikotarpis, žmonių dvasinio ir fizinio apsivalymo, stebuklingos ramybės ir taikos metas. Metas, kai nevalia nieko nuskriausti, daryti blogus darbus, pyktis, kerštauti, nekęsti ir taip toliau.
Tikintis žmogus širdimi išgyvena Dievo artumą. Jis visada budi ir laukia džiugaus susitikimo su Ateinančiuoju. Tai skatina pažvelgti į savo gyvenimo siekius ir turimas materialines gėrybes, o atsisakęs nereikalingų daiktų, žmogus tampa laisvesnis, atviresnis meilei — pagrindinei žmonijos varomajai jėgai.
...
Adventas — tai gyvenimas laukime... O laukti ir išlaukti moko Motina gamta: rugelis laukia nedidelės sniego dangos, kad nesušaltų, o „Mažasis princas“ laukia, kad rožė pražystų, motina laukia kūdikio gimimo, vėliau jo lankymosi tėvų namuose.
Visi laukia meilės, pagarbos, užuojautos, šviesos, pavasario, pagaliau ir šviesesnės bei gražesnės Lietuvos.
K. Donelaičio draugija ir šiauliečiai laukia poeto 300-ųjų gimimo metinių. O parašiusi projektą, laukia Savivaldybės paramos.
Sulaukus smagu, bet vis tiek išlieka kažkoks ilgesys. Tas ilgesys — tai amžinosios Saulėgrįžos laukimas.
Laukdamas žmogus pasveria savo nugyventus metus, įvertina savo darbus ir siekius. Ar jo nuveikti darbai padarė Tėvynę šviesesnę.
...
Gaila ir graudu, kad tik dejuojame, jog viskas blogai, o nieko neveikiame, tinginiaujame, girtaujame. Tiek dirvonuojančių žemių, tiek reikalingų padaryti darbų... Deja, gyvename ne adventine nuotaika, esame dvasios skurdžiai. Nesukaupėme nei dvasinių, nei materialinių vertybių, nei brangaus laiko atsargų, ir dėl to negalime tuo su kitais pasidalinti. Su tais, kuriems tikrai sunku: slegia vienatvė, nepritekliai, nelaimės, negalia.
Norėčiau visiems palinkėti daryti mažus darbus, bet su didele meile. „Gerieji jūsų darbai bus užmiršti rytoj. Vis dėlto darykime gerus darbus“ (Motina Teresė).
Niekada nepraraskime Tikėjimo, Vilties ir Meilės. Tada gėris nugalės blogį, skriaudas ir negandas, jas pakeis tolerancija ir sėkmė, ir ateis ta laukiama šviesa į šeimas, bendruomenes ir į Tėvynę.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
