Naujausios
Apklausa
Ar jaučiate ateinantį eurą?
Vaida, šiaulietė:
– Pokyčiai prieš ateinantį eurą jaučiasi. Brangsta maistas, žmonės apimti nerimo. Girdžiu daug sakančių, kad gaila lito, šitaip prarandama nacionalinė vertybė. Abejojama euro stiprumu, grindžiama nestipria euro zona. Piniginis pasikeitimas, kainų kilimas – dalykas neišvengiamas ir natūralus, šito neišvengsime.
Indrė KVEDARAITĖ ir Nerijus NARUŠIS, Anglijoje dirbantys šiauliečiai:
– Pastarąjį kartą Lietuvoje buvome prieš aštuonis mėnesius, tad sulyginus du laikotarpius – skirtumas akivaizdus. Labai pabrango maisto produktai, ypač pieno, mėsos. Dabar Lietuvoje brangiau negu Anglijoje. Jei dirbi ir uždirbi anglišką atlyginimą, Lietuvoje įmanoma išgyventi, tačiau jei gauni mažiau, kaip tada gyventi?
Ar keliaujantiems patogiau tik euras? Gal ir patogiau, bet išeinančio lito gaila – gražus pinigas, Lietuvos išskirtinis dalykas, patogus visiems žmonėms, ypač senukams.
Donatas BLOŽYS, prekybininkas iš Vilniaus:
– Realių pasikeitimų dėl ateinančio euro nejaučiu. Pats dirbu prekybos sferoje ir didelio pokyčio nematau. Yra kontrolė, piktybiškai kainų niekas nekelia ir nemanau, kad kels. Labiau jaučiamas žmonių panikavimas, skrupulingas skaičiavimas, per didelis sureikšminimas.
Gaila, kad litas išeina, tai buvo mūsų nacionalinis išskirtinumas. Tačiau su euru bus patogiau.
Irena LIMANTIENĖ, pensininkė:
– Didžiausias jaučiamas euro artėjimas šiuo metu – dvigubos kainos parduotuvėse. Jeigu skubi ir nebūni atidus, tai suklaidina. Kainos galėtų būti ryškesnės, labiau atskirtos – kur litai, kur eurai. Kai pakalba politikai, atrodo, kad labai gerai bus, kai atsiras euras. Kai kalbasi paprasti žmonės, dažnai girdisi liūdesys. Pati su eurais nesu susidūrusi, nesu mačiusi. Galėjome ir su litu gyventi. Nenorime mes tų pokyčių, bet ką padarysi – neišvengiama.
Raimondas IVANAUSKAS, šiaulietis:
– Bus euras ar nebus, brangsta viskas: duona, mėsa, pieno produktai. Jie visą laiką brango po kelis centus. Tai nesusiję su euro atėjimu. Brangsta žaliavos, gamintojai kelia kainas, brangsta tiekimas, tuo pačiu kyla kaina parduotuvėse. Viską reikia atidžiai stebėti.
2000 metais teko gyventi Portugalijoje, tuo metu ten keitėsi vietinė valiuta eskudai į eurą. Reakcijos buvo skirtingos. Sunkiausia prisitaikyti buvo seniems žmonėms. Iš pradžių žmonės vertė eurus į buvusią valiutą, tačiau po kurio laiko pamatę, kad nelabai kas pasikeitė, nustojo tą daryti. Pinigų pasikeitimo situaciją jau pasirepetavau, ji manęs negąsdina.
Kalbino Natalija KONDROTIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS
