Ar jau­čia­tės sau­gūs ru­dens va­ka­rais?

Ar jau­čia­tės sau­gūs ru­dens va­ka­rais?

Apklausa

Ar jaučiatės saugūs rudens vakarais?

Šiaulietė Joana SAVICKIENĖ:

– Šiauliuose tikrai pakankamai apšviesta. Dažnai vakarais einu į Kultūros centre vykstančius koncertus ir pėsčiomis grįžtu į namus prie J. Janonio gimnazijos. Centrinėje miesto dalyje apšvietimu pasirūpinta puikiai. Ir mūsų daugiabučio kieme nebaugu net ir vėlai vakare – namo bendrija pasirūpino vietiniu apšvietimu.

Vargu ar noriai eičiau į renginius, jei reiktų baimintis dėl saugaus grįžimo.


Šiaulietė logistė Rita KUZMINSKIENĖ:

– Negalėčiau pasakyti, ar tamsiuoju paros metu Šiauliai pakankamai apšviesti – visus reikalus stengiuosi atlikti su šviesa, o jei reikia kur nors nuvykti, tai dažniausiai vykstame automobiliu. Ir vaikus iš vakarinių būrelių stengiamės automobiliu parsivežti, kad jiems nereikėtų eiti pėsčiomis nuo autobusų sustojimo.

Pati asmeniškai nė už ką neičiau neapšviestais skersgatviais. Ir į Autobusų stoties rajoną pėsčiomis greičiausiai neičiau. Galvoju, kad atokesnėse tamsesnėse vietose dažniau galima sutikti nusikalstamų kėslų turinčių asmenų. Ir ne tik jų. Baugu ir šunų.


Rimundas DOMARKAS, Šiaulių darbo biržos direktorius:

– Miestas tikrai apšviestas. Aišku, užkampių yra, kur neapšviesta, bet čia turėtų įsikišti bendruomenė ir atkreipti miesto valdžios dėmesį. Jei problema tą pačią minutę ir nebus išspręsta, vėliau, net neabejoju, kažkas bus padaryta.

Kur yra bendruomeniškumas, ten tikrai daug ką galima nuveikti. Juk kai sako vienas žmogus, ne visada išgirstama, bet kai problema – visuotinė, ji greičiausiai bus išgirsta. Juolab dabar, prieš rinkimus. Gal politikai galėtų pažerti bent pažadų?

O ten, kur neapšviesta, galvoju, geriau neiti – neverta trumpinti kelio.


Auksė PETRAUSKYTĖ, bankroto administratoriaus įmonės darbuotoja:

– Gyvenu Kviečių gatvėje, ir galiu tik pasidžiaugti, kad vakarais mūsų kieme šviesu.

Šviesu ir centrinėje Šiaulių dalyje. To negalėčiau pasakyti apie atokesnius miesto rajonus, kad ir Statybininkų gatvę, čia apšvietimo tikrai stinga. Esu kilusi iš Žadžiūnų (Šiaulių rajonas). Šis kaimas kai kur geriau apšviestas negu kai kurios Šiaulių vietos.

Aišku, kad šviesiau – saugiau. Neseniai po nakties radau apšvarintą automobilį. Tik po vagystės pagalvojau, kad buvau jį pastačiusi neapšviestoje vietoje. O vagims kuo mažiau šviesos, tuo daugiau drąsos.


Svečias iš Vilniaus Nikolajus ŽUKOVAS, „Litovskij kurjier“ žurnalistas:

– Šiauliuose su reikalais lankausi gal tik kokį trečią kartą gyvenime. Visą valandą vaikščioju po bulvarą – jauki, simpatiška vieta, ir šviestuvų, matau, netrūksta.

Man atrodo, kad saugumas nedaug priklauso nuo apšvietimo, kur kas labiau – nuo žmonių. Juk, grubiai sakant, jei duodama į snukį, tai nesirenkama, kada tai padaryti. Ankstesniais laikais viešojo apšvietimo būta labai menko, tačiau tikrai nekildavo minčių dėl saugumo ar nesaugumo – galėdavome vaikščioti be baimės ir dieną, ir naktį.

Kalbino Edita KARKLELIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS