Naujausios
APKLAUSA:
Ar praneštumėte policijai apie jums žinomą kitų asmenų daromą nusikalstamą veiką?
Ligija MISIŪNAITĖ, šiaulietė:
– Nesu pakanti nusikaltimams. Jei daroma kažkas mano akyse, tikrai praneščiau. Turėjau geriantį kaimyną, kuris duris spardydavo. Du kartus skambinau policijai, vardą ir pavardę pasisakiau. Aš nebijau keršto.
Tiek to susidūrimo su pareigūnais ir buvo. Per gyvenimą man neteko tapti tokių nusikaltimų liudytoja, kad paskui reikėtų duoti parodymus policijoje ar teisme. Bet net jeigu taip ir nutiktų, vis tiek, manau, kad policijai reikia pranešti – kitaip nusikaltėliai darys, ką nori.
Rita FABIJONAVIČIENĖ, gydytoja:
– Aš pagalvočiau, ar pranešti, ar ne. Sakau taip todėl, kad po tam tikrų įvykių šeimoje šiek tiek nusivyliau policija, teismais ir teisėsauga apskritai.
Nuoširdžiai sakau, dvejočiau, nes greičiausiai bijočiau dėl savo saugumo – kas paskui apgins mane nuo smurtautojo?
Aš ne prieš policiją, tegu dirba savo darbą, tačiau patyriau, kad ji ne visada tinkamai atlieka pareigas.
Virginijus LANKAUSKAS, statybininkas:
– Savaime aišku, kad praneščiau. Nieko nebijau – nei smurtautojų keršto, nei teisinio proceso. Kartą teko kviesti pareigūnus, ir nenusivyliau – iš karto atvažiavo, konfliktą išsprendė.
Ar pasitikiu policija? Pasitikiu iš dalies. Pasitikėčiau visiškai, bet kad kartais šaukštas deguto visą statinę medaus sugadina.
Vytautas MAČIULIS, valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ viršininko pavaduotojas:
– Pranešti privalo kiekvienas pilietis. Kita vertus, kartais keista būna policijos reakcija. Suprantu, pareigūnai žiūri labai jau juridiškai – turi nusistatę tvarką, privalo sutvarkyti tam tikrus formalumus.
Prieš daug metų mano tėvukas kieme rado kažkokius dokumentus. Tai kiek laiko buvo sugaišta atsakinėjant į klausimus: iš kur jie atsirado, kaip atradot ir t.t. Na, radom numestus ir nunešėm policijai! Būtume nenunešę, o įmetę į krosnį, ir viskas būtų pasibaigę. Vienu žodžiu parodė tėvukas pilietiškumą, o paskui gal dešimt kartų turėjo eiti aiškinti, tikslinti. Žinau, ne policijos kaltė – įstatymai tokie. Tačiau dėl to tąsymo kartais žmonės ir nepraneša.
Gintautas GASCEVIČIUS, muzikantas:
– Visada pranešu ir praneščiau, koks tas smurtas bebūtų.
Nekenčiu smurto ir kad būsiu tampomas po teismus nebijau. Visai smagu, juolab, kad mūsų teisėjai pasižymi nerealiu humaniškumu – tokie, sakyčiau, griežti, bet labai labai teisingi.
Kalbino Edita KARKLELIENĖ
Fotografavo Giedrius BARANAUSKAS
