Naujausios
SKAITYTOJO KOMENTARAS
Ar Šiauliai tikrai dviračių miestas?
Pakankamai aktyviai važinėju dviračiu, dalyvauju renginiuose, varžybose. Dar prieš keletą metų aktyviai važinėjančių buvo vos keletas, o dabar vakare po darbo vos galima prasilenkti takelyje Bubių link. Tiek bėgiojančių ir važinėjančių dviračiais dar nėra tekę matyti, kaip šiemet.
Bubių miškuose turime vieną geriausių kalnų dviračių trasų Lietuvoje, eilę metų vien dėl unikalios Lietuvoje, ar net Baltijos šalyse, MTB dviračių kroso trasos, vyksta Lietuvos čempionatai. Ši trasa gimė ir vis dar tobulinama vien tik organizatorių pastangomis, o ypač šalia gyvenančio Granto Baškio.
Viskas atrodytų gražu, žmonės organizuoja, populiarina, skatina aktyvų gyvenimą. Tačiau pažiūrėkim, kokiais takais tenka važinėtis dviratininkams mieste ir už jo ribų.
Varganai atrodantis takelis Bubių link. Nuostabus takelis, vingiuojantis per mišką Kurtuvėnų link taip pat apgailėtinas, ypač kai juo pradedama gabenti mediena sunkiąja technika. Be to, dviračiu taku važinėja lengvieji automobiliai. Kur dėtis dviratininkui, kai dviračiu pasiekiamas ir 40 km/h greitis, o už posūkio nesimato visą takelį užimančios mašinos?
Bet kuris savivaldybės atstovas atsakys: nėra lėšų, biudžetas ir taip kiauras... Gerai, tebūnie svarbesnių projektų, bet kaip atsižvelgiama į dviratininkus ir pėsčiuosius statant naujus prekybos centrus, rekonstruojant įvažiavimus ir panašius objektus, kurių projektus derina miesto Savivaldybė?
Štai keletas nuotraukų.
1. Beveik visiškai užtvertas takelis darant įvažiavimą į naujai pastatyto prekybos centro aikštelę. Galima pagalvoti, kad čia laksto pamišę dviratininkai, kurie taip ir taikosi įsirėžti į taikiai atvažiuojantį automobilį. Kažkodėl ties takeliu nesimato automobiliams įrengtų „gulinčių policininkų“. (Panašiai pasielgta su dviratininkais ties viaduko nuvažiavimu Šiaulių aplinkkelio link ir ties nusukimu į Aukštelkės gyvenvietę – gulintys policininkai įrengti ne mašinoms, o dviratininkams. Man tai nesunku peršokti tą gulinti policininką, bet graudu žiūrėti, kaip dviračiu per juos važiuoja kokia senutė.)
2. Platus pėsčiųjų takas pietiniame rajone, lygiagrečiai Tilžės gatvei. Užbrėžta linija, skirta dviratininkams. Žinoma, kad ja niekas nevažiuoja, ne vien dėl to, kad ten išsikraipę plytelės, pūpsantys kaip krateriai šuliniukai, bet yra rizika įsirėžti į stovinčio automobilio galą arba dar gražiau – ant to takelio įrengiama turgavietė.
3. Rekonstruotas įvažiavimas į „Šiaulių energijos“ teritoriją. Takelis, ėjęs tiesiai, kažkur dingsta, atitvertas metalinėmis juostomis ir įspėjamaisiais ženklais. Nesuprantu, kodėl taip bijoma ar nekenčiama dviratininkų, pėsčiųjų? Galima pamanyti, kad toje vietoje yra didesnis automobilių judėjimas, nei bet kurioje kitoje sankryžoje visame mieste, ar net Lietuvoje.
4. Ketvirtoji nuotrauka – nuotaikai pakelti. Tai – takelis šalia Tilžės gatvės, besileidžiantis nuo centro Kalniuko link. Atrodo, gražu, padalintas į dvi lygias dalis pėstiesiems ir dviratininkams. Kertu lažybų, kad kai tą juostą piešė darbininkai, patys juokėsi: dviratininkams atiteko visi gatvių apšvietimo stulpai ir medžiai, esantys takelyje. Net ir įgudusiam dviratininkui, besileidžiančiam į pakalnę, išvengti šių stulpų būtų nemažas iššūkis. Gal geriau tos juostos visai nebūtų, nes pažiūrėjus ir linksma, ir graudu dėl tokių patyčių.
Pasivažinėjus po miestą galima rasti daugiau šokiruojančių pavyzdžių, bet čia paminėjau tik tuos, kur net žvarbią žiemą galima pamatyti riedantį dviratininką.
Pagarbiai – Mindaugas
Autoriaus nuotr.
