Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPĖSI
Ar vandens filtrai garantuoja švarų vandenį?
Į „Šiaulių krašto“ redakciją paskambinęs Radviliškio rajono gyventojas pasakojo, jog dėl užteršto šulinio vandens namuose įsirengė vandens filtrą, tačiau nežino, ar filtruotas vanduo tinkamas vartoti. Klausė, kur tokį vandenį patikrinti.
Specialistai „Šiaulių kraštui“ atsakė, kad aklai tikėti filtrų pardavėjų reklama nereikėtų.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Radviliškio rajono gyventojo Rimanto kieme esantis šulinys prieš keletą mėnesių buvo ištirtas. Nustatyta, jog vandenyje nitratų kiekis siekia 170 mg/l, o Lietuvoje nitratų didžiausia leistina koncentracija geriamajame vandenyje yra 50 mg/l.
Specialistai pasakė, kad toks kiekis yra itin didelis ir kenkia sveikatai, todėl maistui ruošti ir vartoti negalima. Išeitis atsirado net neišėjus iš namų. Į duris greitai pasibeldė filtrų pardavėjai.
„Gyvename kaime. Atvykę filtrų pardavėjai pristatė savo prekę, papasakojo apie naudą. O ką daryti, kad vanduo šulinyje negeras, be to, ir nuseko? Susigundėme“, – paaiškino skaitytojas.
Pakloję už vandenį filtruojantį įrenginį 2 tūkstančius litų pasirašė 2 metų sutartį, jog už papildomą 200 litų mokestį filtras kas pusmetį bus atnaujinamas.
Vyras suabejojo filtruoto vandens kokybe ir norėtų jį išsitirti, svarstė, ar filtruotas vanduo nekenkia sveikatai, ar nedingta iš vandens reikalingos žmogaus organizmui medžiagos, ar nebelieka nitratų. Domėjosi, kaip tinkamai išrinkti vietą šuliniui, jį valyti, prižiūrėti, ar tai sugrąžintų galimybę vartoti vandenį?
„Kaimynai irgi gundosi pirkti filtrus, tačiau pirmiausia norime atrasti atsakymus į rūpimus klausimus“, – sakė ponas Rimantas.
Į skaitytojui rūpimus klausimus atsakė Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė KARALEVIČIENĖ.
Buitiniai filtrai nitratų nepašalina
– Kur galima pasitikrinti šulinio, filtruotą vandenį?
– Tikslius vandens tyrimus gali atlikti tik akredituotos laboratorijos. Nereikėtų apsiriboti vien filtrų platintojų siūlomais „testais“, būtina atlikti laboratorinius tyrimus ir nustatyti tikslias nitratų ir nitritų, kurie ypač pavojingi nėščiosioms ir kūdikiams, koncentracijas vandenyje, tuo labiau kad tyrimai tokiais atvejais atliekami nemokamai.
– Kiek galima kliautis filtruoto vandens kokybe, ar nitratai po filtravimo dingsta?
– Vartoti filtruotą vandenį nenaudinga. Kai kuriais atvejais netgi kenksminga. Pavyzdžiui, dirbtinai minkštinant geriamąjį vandenį, filtre esantis jonų keitėjas suriša kalcio ir magnio jonus, tačiau į minkštinamą vandenį papildomai patenka natrio jonų, kurių koncentracija minkštame vandenyje pasiekia 100 mg/l ir daugiau.
Kūdikių maistui gaminti skirtame vandenyje neturi būti natrio jonų daugiau 20 mg/l, nes įtariama, kad vanduo, kuriame ši norma viršyta du kartus, didina genetiškai jautrių naujagimių staigios mirties riziką.
Natris nepageidaujamas sergant hipertonine liga bei inkstų ligomis. Pasirenkant vandens filtrus labai svarbu atlikti tikslius laboratorinius vandens tyrimus prieš ir po filtravimo, tik tokiu atveju bus galima įvertinti vandens kokybę.
Dauguma filtrų iš vandens pašalina didelį kiekį žmogaus sveikatai vertingų mineralų bei mikroelementų: kalcį, magnį, kalį, chloridus, hidrokarbonatus, fluorą, manganą, geležį, jodą ir kitus.
Jeigu mikrobinės taršos galima išvengti vandenį virinant, tai nitratai nepašalinami nei virinant, nei įprastais buitiniais filtrais.
Būtina žinoti, kad užterštas nitratais vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos.
Filtruotas vanduo tinka skalbti, praustis ar kitiems poreikiams tenkinti, apsaugant buitinę techniką, tačiau prarandant vandens teikiamą naudą žmogaus sveikatai.
– Kokie pavojai tyko naudojant filtruotą vandenį?
– Neišvengiama, kad įsigijus filtrus teks nuolat juos prižiūrėti, laiku pakeisti, nes filtruose besikaupiantys nešvarumai gali padidinti vandens mikrobinę taršą. Tai dar viena sveikatos rizika.
Būtina išsamiai susipažinti su filtrų naudojimo instrukcijomis, jomis vadovautis, norint nepakenkti sveikatai. Visa ši informacija daugiau susijusi su centralizuotai tiekiamo vandens kokybe.
Kai kalbame apie šachtinių šulinių vandenį, iškyla labai opi nitratų, nitritų padidintų koncentracijų vandenyje problema. Per metus Šiaulių apskrityje ištiriama daugiau kaip 600 šulinių ir beveik 50 procentų – viršyta leistina nitratų koncentracija vandenyje.
Jeigu jautriausia nitratų poveikiui gyventojų grupe valstybė pasirūpina (vykdoma apsinuodijimų nitratais profilaktika, ji padeda išvengti kūdikių mirčių dėl apsinuodijimo nitratais), tai likusi gyventojų grupė priversta savo šulinio vandeniu rūpintis pati.
Dauguma gyventojų vartoja netirtą vandenį, rizikuoja savo sveikata. Išeitis – vanduo iš giluminių gręžinių. Problema sudėtinga ir palikti ją spręsti gyventojams individualiai netikslinga, kadangi dauguma gyventojų, naudojančių šulinių vandenį, nėra pajėgūs apsirūpinti saugiu geriamuoju vandeniu.
Būtina valstybės parama. Geriamojo vandens įstatymas reglamentuoja ir savivaldybių institucijų funkcijas aprūpinant gyventojus geriamuoju vandeniu.
Saugi vieta šuliniui – neužteršta vieta
– Nuo ko priklauso šulinių vandens kokybė ir kaip jį prižiūrėti?
– Šulinių vandens kokybė priklauso nuo šulinio vietos, jo įrengimo ir priežiūros. Saugiausia vandenį išgauti gręžiniais iš giliau esančių vandeningų horizontų, kadangi pirmasis nuo žemės paviršiaus vandeningas sluoksnis, dar vadinamas gruntiniu, daugelyje vietų yra užterštas dėl mažuose sklypų plotuose vykdomos netvarkingos ūkinės veiklos.
Parenkant vietą naujai kasamam šuliniui svarbu atminti, kad vanduo bus blogas, jei jis suteka iš tręšiamų daržų ir laukų, ūkinių pastatų ar teršiamo kiemo.
Šulinį geriausia kasti aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio bei lietaus vanduo. Tvartas, tręšiami daržai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės ir kiti taršos šaltiniai reljefo požiūriu turi būti žemiau šulinio.
Vandeniui semti reikia naudoti vieną ir tą patį kibirą. Jeigu kiekvienas gyventojas sems vandenį savo kibiru, kils pavojus šulinio vandenį užteršti mikroorganizmais. Geriausia būtų šulinio viršų sandariai uždaryti, o vandenį pumpuoti siurbliu.
Kartą per metus rekomenduojama išvalyti šachtinį šulinį nuo jo dugne susikaupusio dumblo, nuvalyti rentinio sieneles, patikrinti jų sandarumą ir, esant mikrobinei taršai, dezinfekuoti vandenį. Dezinfekcijos metu vandenį naudoti griežtai draudžiama – pavojinga sveikatai! Rekomenduotina, kad dezinfekciją atliktų specialistai.
– Koks nitratų poveikis žmogaus organizmui?
– Nitratai labai pavojingi nėščiosioms, naujagimiams ir pirmųjų mėnesių kūdikiams. Nitratų toksiniam poveikiui jautrūs žmonės, turintys tam tikrų fermentų deficitą, vaikai, sergantys infekcinėmis ligomis, visi sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ligomis, anemija, senyvi žmonės.
Nitratų toksinis poveikis pasireiškia sutrikusiu organizmo aprūpinimu deguonimi. Nes nitratai virtę nitritais žmogaus organizme hemoglobiną, kuris aprūpina organizmą deguonimi, paverčia methemoglobinu. Vystosi vidinis deguonies badas.
Suaugusių žmonių organizmui nitratai labiau pavojingi ne dėl methemoglobinemijos galimybės, o dėl nitritų jungimosi su aminais. Susidaro kancerogeniški junginiai. Atsiranda rizika susirgti onkologine liga.
Mitų griovimas
– Filtrų pardavėjai dažnai pirkėjus įkalbinėja pirkti filtrus, demonstruodami eksperimentus su vandeniu. Kiek juose tiesos?
– Nors vandens kokybę kontroliuojančios tarnybos vieningai tvirtina, kad Lietuvoje vandentiekiu tiekiamas požeminis vanduo yra saugus ir kokybiškas, vandens filtrų pardavėjai apie tai gyventojams pasakoja atvirkščiai.
Savo žodžius patvirtina gąsdinančiu „tyrimu“. Į vandenį įkiša elektrodus ir netrukus vanduo ima rusvai putoti, atsiranda nuosėdų. Taip įtikinama, kad vandentiekio vanduo yra tikrai nešvarus, netgi kenksmingas.
Šis eksperimentas labai paprastai paaiškinamas: vandentiekio vandenyje yra daug sveikatai naudingų mikroelementų ir mineralų, todėl vandenį veikiant elektra vyksta cheminės ir elektrocheminės reakcijos. Nuosėdose daugiausia būna geležies.
Atliekant tokį pat „tyrimą“ su filtruotu ar distiliuotu vandeniu, reakcija būna silpna, mat tokiame vandenyje beveik nelikę vertingų medžiagų. Ypač stiprią reakciją pamatytume, jei elektrodus įmerktume į mineralinį vandenį.
Jono TAMULIO nuotr.
PROBLEMA: „Dauguma gyventojų metų metus vartoja netirtą vandenį, rizikuoja savo sveikata. Išeitis – vanduo iš giluminių gręžinių. Problema sudėtinga, nes daugelis nėra pajėgūs apsirūpinti saugiu geriamuoju vandeniu. Būtina valstybės parama“, – sakė Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė Karalevičienė.
