Naujausios
Armėnų aukas primins kryžius iš ąžuolo
Šiaulių apskrities armėnų bendruomenė minėjo savo tautos genocido šimtąsias metines. Kryžių kalne padėta gėlių, uždegta žvakių. Pusantro milijono aukų, žuvusių Osmanų imperijoje, atminimui iškilo ir armėniškas kryžius.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Minėjo tragedijos metines
Armėnų bendruomenės nariai, pasipuošę simboliniais neužmirštuolės žiedais, šeštadienio popietę būriavosi Kryžių kalne paminėti šimtųjų armėnų tautos genocido metinių.
1915 metais balandžio 24 dieną Osmanų imperijoje prasidėjusiose žudynėse žuvo kone pusantro milijono armėnų krikščionių. Vieni nužudyti vietoje, kiti žuvo tremtyje ar iš bado. Genocido aukas bažnyčia paskelbė šventaisiais.
Šalia akmeninio armėniško chačkaro, pastatyto prieš 14 metų, pašventintas naujas kryžius, skirtas genocido aukoms atminti.
„Šiuo kryžiumi norime priminti visiems apie žuvusiuosius. Taip pat prašome, kad joks genocidas niekuomet nepasikartotų. Žmogaus gyvenimas brangus ir Dievui, ir kitam žmogui“, – sakė Baltijos šalių armėnų bažnyčios vikaras Khosrov Stepanyan.
Naują kryžių šventino armėnų bažnyčios dvasininkai. Vėliau jie laikė armėnų bažnytines apeigas. Ceremonijoje dalyvavo ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
„Armėnų genocidas – ne vienos tautos tragedija. Tai nusikaltimas prieš žmoniją. Mes dėkingi šalims, kurios, nepaisant didelio spaudimo, pripažino ir pasmerkė mūsų genocidą. Armėnija ir armėnų tauta, išgyvenusi šią negandą, jaučia didelę atsakomybę ir siekia, kad ji daugiau nepasikartotų. Tenka apgailestauti, kad panašios tragedijos vyksta ir XXI amžiuje“, – kalbėjo Armėnijos ambasadorius Baltijos šalyse Ara Aivazian.
Lietuviškas ąžuolas
Naujas armėnų kryžius kitoks nei tradiciniai chačkarai. Pastarieji kalami iš akmens – ši medžiaga dominuoja armėnų kultūroje.
Trijų metrų aukščio, 500 kilogramų sveriantis atminimo simbolis pagamintas iš lietuviško ąžuolo, tačiau kurtas pagal armėnų papročius. Kryžiuje išraižyti simboliai – armėniški, o raštas – unikalus.
Pasak Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės pirmininko Rafik Kazarjan, tokie lietuviški ir armėniški motyvai kryžiuje simbolizuoja dviejų tautų draugystę bei paramą viena kitai.
Simbolį tautodailininkas Dalius Žymantas sakė gaminęs tris mėnesius: „Buvo tikrai įdomu susipažinti su kitokiu krikščioniškuoju menu. Kai gavau pasiūlymą pagaminti šį kryžių, nemaniau, kad bus sudėtinga. Tačiau reikėjo studijuoti literatūrą, istoriją, su armėnais reikėjo derinti. Sprendimą radome.“
Skirtingi požiūriai
Armėnų genocidą oficialiai pripažino 24 pasaulio šalys, tarp jų – Rusija, Švedija. Lietuva oficialiai tai padarė 2005 metais. Genocido iki šiol nepripažino Estija ir Latvija.
Turkija oficialiai genocido nepripažįsta ir vengia už tai prisiimti atsakomybę. Šalis aiškina, kad žuvę armėnai – karo pasekmė.
R. Kazarjan nuomone, kitos šalys oficialiai armėnų genocido nepripažįsta, nes bijo pasekmių – ekonominių sankcijų ir pakenkti prekybiniams santykiams su Turkija.
„Šis faktas turi būti pripažintas visų valstybių, – teigia Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės pirmininkas R. Kazarjan. – Taip būtų pagaliau padėtas taškas. Po armėnų genocido sekė Hitlerio holokaustas, trėmimai. Visam tam reikia užkirsti kelią. Jei nepripažinsim tokių faktų, visa tai neišnyks.“
Armėnų bendruomenė
Marat Sargsyan iš Armėnijos į Lietuvą atvyko prieš dvidešimt metų – 1994-aisiais. Čia jį, kartu su broliu ir senele, atsivežė senelis. Mat jis tuomet turėjo verslą, į Lietuvą veždavo įvairius produktus.
„Tuo metu mes iš sunkvežimių vairuotojų girdėdavome pasakojimus apie Lietuvą. Pasakodavo, kaip žmonės prie Baltijos jūros renka gintarą. Matėm nuotraukų. Jose – rūke skęstantys ežerai. Įsivaizdavome Lietuvą mistišką. Todėl, kai atsirado galimybė vykti su seneliu, tą ir padarėme“, – pasakojo Marat.
Dabar Šiaulių apskrityje gyvena apie trisdešimt armėnų šeimų.
Skaičiuojama, kad įvairiose pasaulio šalyse gyvena apie 10 milijonų armėnų. Pačioje Armėnijoje jų yra trys milijonai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SIMBOLIS: Šalia armėniško chačkaro iškilęs kryžius atmins genocido aukas – pusantro milijono Osmanų imperijoje žuvusių armėnų krikščionių.
METINĖS: Šiaulių apskrities armėnų bendruomenė tautos genocido šimtąsias metines minėjo Kryžių kalne.
VILTIS: Šiaulių apskrities armėnų bendruomenės pirmininkas Rafik Kazarjan sako, kad laikui bėgant armėnų genocidą turėtų pripažinti visos šalys.
KULTŪRA: Du dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis Marat Sargsyan sako lietuvius pažinęs tik išmokęs kalbą.
MENAS: Taudolailininkas Dalius Žymantas teigia, kad sukurti armėnišką kryžių buvo nemenkas iššūkis – teko studijuoti kultūrą, istoriją.
