Atkurkime senuosius Šiaulius drauge

Atkurkime senuosius Šiaulius drauge

Atkurkime senuosius Šiaulius drauge

Šiaulių „Aušros“ muziejus ir dienraštis „Šiaulių kraštas“ tęsia pilietinę akciją „Atkurkime senuosius Šiaulius drauge!“

Primename, kad „Aušros“ muziejaus iniciatyva ir rūpesčiu šiaulietis dailininkas Saulius Kruopis kuria istorinio Šiaulių senamiesčio maketą: XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios miesto miniatiūrą. Todėl kiekvieno jūsų istorija ir nuotraukos – labai svarbios.

Šeimos nuotraukomis ir atsiminimais apie Šiaulius ir juose gyvenusius žmones pasidalijo Julija Steponavičiūtė-Žalienė.

Ponios Julijos uošvis, Antanas Žalys (1886–1955) 1928 metais pačioje Šiaulių miesto galulaukėje (dabar Aušros al. 88) pastatė medinį namą, kuris beveik nepakitęs stovi ir šiandien. Name jau 84 metus gyvena mokytojų Žalių giminė. Ponia Julija šiame name gyvena nuo 1959 metų. Dabar su ja gyvena sūnus Vygintas su šeima.

Minėtame rajone nepriklausomos Lietuvos laikais buvo išdalyti sklypai Šiaulių miesto mokytojams, valstybės tarnautojams. Čia 1926 metais namą pasistatė ir žinomiausias Šiaulių miesto dailininkas Gerardas Bagdonavičius (pernai Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidykla išleido albumą „Gerardas Bagdonavičius. Tapyba/Grafika/Dizainas/Fotografija").

Kaimynai draugavo. Žaliai iš G. Bagdonavičiaus gaudavo kvietimų į jo parodų atidarymus. Tekstas visada buvo vienodas: „Žaliui Kęstučiui, kaimynystėje, su močia ir pačia. Kvietimas“.

Kaip pasakoja Julija Žalienė, gatvė buvo neasfaltuota, dulkėta, nebuvo vandentiekio ir kanalizacijos. Gyventojai patys sodino liepas, gal todėl gatvė ir buvo pavadinta alėja.

Antanas Žalys 1909 metais baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Šioje mokytojų laidoje mokėsi ir ją baigė pirmieji trys lietuviai: Antanas Žalys, Jonas Murka (pedagogas, vadovėlių autorius) ir Kazimieras Ubeika (Šiaulių miesto burmistras, mokyklų inspektorius, pedagogas). Iki pat 1955 metų Antanas Žalys dirbo Šiauliuose mokytoju.

Jo žmona Zofija Čepulytė-Žalienė (1896–1983) 1913 metais baigė Šiaulių progimnaziją ir 1914–1930 metais dirbo pradinių klasių mokytoja. Nuo 1930 metų „kaip neturinti įstatymų nustatyto mokslo cenzo“ buvo atleista ir nuo to laiko šeimininkavo namuose.

Zofija ir Antanas Žaliai buvo tikri Lietuvos patriotai. Jie per visą II-ą pasaulinį karą ir tarybinį laikotarpį išsaugojo Lietuvos valstybinę vėliavą. Sąjūdžio laikais jų vaikai ir anūkai kėlė senąją trispalvę.

Antanas ir Zofija Žaliai susilaukė trijų sūnų: Kęstučio, Vito ir Algirdo.

Kęstutis, ponios Julijos vyras, 1943 metais baigė teisę Vilniaus universitete. Jo dėstytoju buvo garsus teisininkas, profesorius Mykolas Riomeris.

Kęstutis labai gražiai atsiliepė apie savo buvusį dėstytoją. Jis pasakojo, kad profesorius kviesdavosi studentus į savo dvarą laikyti egzaminų. O po to būtinai visus vaišindavo pietumis.

Po karo teisininko diplomas nebuvo pripažintas.

Kad nereikėtų eiti į tarybinę armiją, K. Žalys pradėjo dirbti mokytoju. Dirbdamas studijavo Vilniaus pedagoginiame institute geografiją, bet nebaigė. Vėliau įgijo pradinių klasių mokytojo specialybę, nors visą gyvenimą dirbo geografijos mokytoju. K. Žaliui teko vadovauti ir įvairioms Šiaulių miesto mokykloms.

Kęstučio žmona Julija Steponavičiūtė-Žalienė, kuri ir pasakoja mums šią istoriją, baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir nuo 1953 metų Šiauliuose dirbo pradinių klasių mokytoja. Baigusi Šiaulių pedagoginį institutą, dirbo lietuvių kalbos mokytoja. Darbo stažas – 42 metai. Didžiąją gyvenimo dalį dirbo J. Janonio vidurinėje mokykloje (dabar Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija). Į pensiją ponia Julija išėjo tik 2005 metais.

Dėkojame poniai Julijai Žalienei ir jos sūnui Vygintui už pasakojimą ir bendradarbiavimą su Šiaulių „Aušros“ muziejumi. Tikimės sulaukti daug įdomių mūsų miesto istoriją menančių žmonių pasakojimų. Kviečiame būti aktyviais ir neužmiršti savo praeities.

Jei ir jūs turite atvirukų, nuotraukų, kuriuose užfiksuoti senieji Šiauliai, pasidalinkite su mumis.

Atvirukus, nuotraukas ir kitą medžiagą prašome atnešti į Šiaulių „Aušros“ muziejų (Vytauto g. 89) leidyklos vedėjai Irinai Kubilienei (tel. 8-41 399278, el. paštas: leidykla@ausrosmuziejus.lt).

Mes pasidarysime Jūsų pateiktos medžiagos kopijas. Jeigu nuspręsite padovanoti medžiagą muziejui, būsime labai dėkingi.

Unikalūs atvirukai ir nuotraukos bus spausdinami „Šiaulių krašto“ dienraštyje.

Šiaulių maketo kūrimo projektas reikalauja ne tik didelių intelektinių, bet ir finansinių išteklių. Todėl kreipiamės į Jus prašydami finansiškai paremti maketo kūrimą. Jūsų parama mus pasieks adresu: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vytauto g. 89, Šiauliai, speciali sąskaita Šiaulių senamiesčio maketo sukūrimui: LT50 7300 0100 0240 7569, AB Swedbank.

Visų Šiaulių senamiesčio maketo kūrėjų vardai bus įamžinti maketo ekspozicijoje, o Šiaulių „Aušros“ muziejus už Jūsų nuoširdžią pagalbą atsidėkos prasmingomis atminimo dovanomis.

BENDRUOMENĖ: Mokytojas Antanas Žalys su mokiniais Zubovų rūmų kieme. 1933 metai. Fotografija iš šeimos albumo. Autorius nežinomas.

NAMAS: Žalių namas, Aušros alėja 88. 1933 metai. Nuotrauka iš šeimos albumo. Fotografas J. Čepulis.

KAIMYNAI: Gerardas Bagdonavičius su mama Rūta Bagdonavičiene prie 1926 metais statyto namo. 4-as dešimtmetis. Fotografas G. Bagdonavičius. Nuotrauka iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių.

ŠVENTĖ: Zofija Žalienė (antra iš kairės) su mokiniais švenčiant 10-ąsias Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo metines. 1928 metai. Nuotrauka iš šeimos albumo. Autorius nežinomas.

PAMOKA: Zofija Žalienė pamokoje Šiaulių septintoje pradžios mokykloje. 1930 metai. Nuotrauka iš šeimos albumo. Autorius nežinomas.

SUSITIKIMAS: Mokytojų ir mokinių susitikimas su Lietuvos lakūnais. Zofija Žalienė ketvirta pirmoje eilėje iš dešinės. 3-o dešimtmečio pabaiga. Nuotrauka iš šeimos albumo. Autorius nežinomas.

KOLEKTYVAS: 5-os vidurinės mokyklos mokytojų kolektyvas (dabar Šiaulių Didždvario gimnazija). Antanas Žalys sėdi pirmas iš kairės. 1955 metai. Nuotrauka iš šeimos albumo. Autorius nežinomas.

STATYBA 1: Šiaulių ligoninės statyba. 1961 metai. Nuotrauka iš šeimos albumo. Fotografas K. Žalys.

STATYBA 2: Šiaulių ligoninės statyba. 1961 metai. Nuotrauka iš šeimos albumo. Fotografas K. Žalys.

STATYBA 3: Šiaulių ligoninės statyba. 1940 metai. Nuotrauka iš šeimos albumo. Fotografas K. Žalys.

ŠEIMA: Zofija ir Antanas Žaliai prie savo namo. XX amžiaus 4-o dešimtmečio pabaiga. Nuotrauka iš šeimos albumo. Autorius nežinomas.