Atviras laiškas Šiaulių savivaldybės merui Ar­tū­rui Vi­soc­kui

At­vi­ras laiš­kas Šiau­lių sa­vi­val­dy­bės me­rui Ar­tū­rui Vi­soc­kui

cc. dien­raš­čiams „Šiau­lių kraš­tas“, „Šiau­lių nau­jie­nos“, „Lie­tu­vos ry­tas“, in­ter­ne­ti­niams po­rta­lams del­fi.lt, lry­tas.lt, etap­lius.lt, 15 min.lt, so­cia­li­niam tink­lui „Fa­ce­book“, VTEK

Gerb. me­re,

Kreip­tis į Jus at­vi­ru laiš­ku pa­ska­ti­no no­ras vie­šai iš­sa­ky­ti prie­kaiš­tą dėl ne­su­tei­kia­mos (tiks­liau sa­kant – atim­tos) ga­li­my­bės iš­dės­ty­ti sa­vo nuo­mo­nę su Ju­mis su­si­ju­siuo­se so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ pus­la­piuo­se: ju­dė­ji­mo „Vaikš­to­me už Šiau­lius“ ir Šiau­lių me­ro Vi­soc­ko pa­sky­ro­se.

Jo­se ta­pau ne­pa­gei­dau­ja­mas po to, kai 2016 m. rugp­jū­tį iš­sa­kiau ke­le­tą pa­sta­bų, ku­rios bu­vo grei­tai  pa­ša­lin­tos. Su­rea­ga­vęs į tai, ne­tru­kus su­lau­kiau ir ki­to at­sa­ko – bu­vau už­blo­kuo­tas abie­juo­se pus­la­piuo­se ir toks veiks­mas dar bu­vo pa­ly­dė­tas rep­li­ka: „Iš ko­kio jūs ak­mens am­žiaus!“

Ma­no ko­men­ta­rai bu­vo ko­rek­tiš­ki, to­dėl į esan­čių „už įsta­ty­mo ri­bų“ ka­te­go­ri­ją, gal­vo­ju, ne­pa­ten­ka. Grei­čiau mo­ty­vas bu­vo ki­tas: ne­pa­kan­tu­mas kri­ti­kai, nes abie­juo­se mi­ni­muo­se pus­la­piuo­se tie­siog ne­bu­vo ir ki­tų kri­tiš­kų ko­men­ta­rų!

Da­ry­da­mas prie­lai­dą, jog ga­li­mai ir ne pa­ts me­ras ad­mi­nist­ruo­ja šiuos in­for­ma­ci­nius re­sur­sus, tuo pat me­tu no­rė­čiau pa­ste­bė­ti, jog to­kia pri­mi­ty­vi cen­zū­ra­vi­mo bei ne­pa­ran­kių pi­lie­čių iše­li­mi­na­vi­mo pra­kti­ka, kad ir kas tai be­da­ry­tų, ma­no gal­va, yra ydin­ga, nes nea­ti­tin­ka sie­kia­my­bės – va­ka­rie­tiš­kų nuo­mo­nės raiš­kos stan­dar­tų. Taip vi­suo­me­nės aky­se yra men­ki­na­ma ir pa­ti me­ro ins­ti­tu­ci­ja.

Gal­vo­ju, jog ne į laik­me­čio dva­sią (nes įsi­ti­ki­nau, kad tai vi­so la­bo – tik tuš­ti žo­džiai), o į ta­ry­bi­nius GLAVLIT‘o cen­zū­ra­vi­mo lai­kus (dar­bais) be­sio­rien­tuo­jan­tis po­li­ti­kas, pri­va­lė­tų „per­for­ma­tuo­ti“ sa­vo su­vo­ki­mą: iš­mok­ti adek­va­čiai, pa­kan­čiai bei konst­ruk­ty­viai rea­guo­ti į pi­lie­čių, ku­rie yra ir tie­sio­gi­niai me­ro rin­kė­jai, pa­sta­bas bei kri­ti­ką. Dis­ku­tuo­da­mas, at­si­žvelg­da­mas į iš­sa­ko­mas nuo­mo­nes, ieš­ko­ti op­ti­ma­lių spren­di­mų mies­to bei jo bend­ruo­me­nės la­bui, o ne spe­cia­liai veng­ti dia­lo­go su vi­suo­me­ne.

Jūs, me­re, tei­gia­te, kad „de­mok­ra­ti­ja – sun­kus pro­ce­sas... Nor­ma­lu yra klys­ti ir nor­ma­lu sa­vo klai­dą iš­tai­sy­ti“. Pri­dur­čiau, kad kiek­vie­nas šiuos stan­dar­tus tu­rė­tu­me tai­ky­ti ir sau.

Ir dar – kaip vi­sa tai de­ra su pa­rei­gū­no eti­ka?

Pa­gar­biai

Arū­nas Pet­rai­tis

Šiau­liai