Naujausios
Auksinė partnerystė
Rūta JANKUVIENĖ
Šiaulių savivaldybė skuba įšokti į naują viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės traukinį. Šį kartą su sporto komplekso statyba Dainų parke.
Skandalais spėjo apaugti Savivaldybės sutartis su Šiaulių arenos valdytojais. Prokurorai tiria valdytojų veiklą. Tad įdomu, kokiai partnerystei dabar rengiamasi. Juoba kad ji mokesčių mokėtojams kainuos 77,2 milijono litų.
Pats kompleksas — dengtas futbolo maniežas su dirbtinės dangos aikšte, atitinkančia FIFA reikalavimus, su tribūnomis 1000 žiūrovų, kainuotų tik 10,5 milijono litų. Bet Savivaldybei už jį teks mokėti po 3 milijonus litų kasmet ketvirtį amžiaus.
Taigi, kodėl taip brangiai?
Verslas ateina su savo pinigais, pastato miestui objektą, kurį Savivaldybė per 25 metus išsiperka. Tokia yra partnerystės esmė. Iki cento Savivaldybė grąžina įdėtas investicijas, apmoka statybai paimtos paskolos palūkanas ir 25 metus moka už paslaugas.
Verslas kompleksą eksploatuoja — Savivaldybė apmoka visas eksploatavimo išlaidas, visas sąskaitas už elektrą, šildymą, vandenį ir panašias. Mokestis didėja ir dėl keliamo reikalavimo verslui užsiimti jaunųjų futbolininkų ugdymu.
Kalbama apie privačią futbolo mokyklą, kurią privalės įsteigti komplekso statytojas. Bet tikimasi, jog jis „dviračio neišradinės“. Futbolo akademija su 500 ugdytinių ir jų treneriais, anot vienos įtakingos valdininkės, “automatiškai pereitų į privačias rankas.“ Verslui tik keliama sąlyga ugdytinių skaičių padidinti iki 750.
Taigi, šis projektas — ne vien paprasta statyba. Su juo skubama ir į neformaliojo ugdymo privatizavimą. 2012 metais planuojama atsiras neformaliojo ugdymo krepšelis, o su juo ir neformaliojo ugdymo rinka. Anot valdininkų, „pinigai ims byrėti ten, kur eis vaikas“. Taip pat ir į privačias rankas.
Tad Futbolo akademijos laukia jeigu ne visiškas privatizavimas, tai bent laikinas. Verslas ją po savo stogu palaikytų 25 metus, žerdamasis krepšelio pinigus, apie 1,5 milijono litų per metus, po to akademiją grąžintų Savivaldybei.
Viskas iš pirmo žvilgsnio lyg ir teisinga. Miestas ir viso krašto futbolo komandos įgyja svarbų ir reikalingą objektą, vaikai ugdomi. Verslas taip pat nelieka nuskriaustas.
Tik ar negresia Savivaldybei vėl tapti melžiama karvute, kaip arenos atveju?
Projekto iniciatoriai aiškina, jog verslas prisiima „visą riziką“, bet kuo rizikuoja, įžvelgti sunku. Investicijas atgaus, kompleksą eksploatuos dykai, pajamos plauks iš patalpų nuomos, komercinės veiklos ir iš ugdymo.
Iš sutarties projekto aiškėja, kad mokestis gali būti peržiūrėtas tik keičiantis PVM tarifui ir įvedus neformaliojo ugdymo krepšelį.
Arenos atveju dar yra numatyta derėtis su valdytoju dėl koncesijos mokesčio mažinimo, jeigu arena dirba pelningai. Sporto komplekso valdytojai dėl savo pelnų galės būti ramūs.
Partnerystės mokestis dėl komplekso valdytojų pelnų nemažės. Atvirkščiai, pagal konsultantų parengtą galimybių studiją į partnerystės mokestį turėtų būti įskaičiuoti dividendai. Tik jų reikėtų palaukti apie dešimtmetį. Po to byrėtų su kaupu — sudaryti turėtų iki 18 procentų mokesčio sumos.
Taigi, paskutinius dešimt ar penkiolika metų dividendų verslui kasmet gali byrėti ir per pusę milijono litų, o iš viso tiek, kad jau ir antrą futbolo maniežą galima būtų pastatyti.
Projektas jau vilioja užsienio investuotojus. Beje, Savivaldybė partnerį numato pasirinkti ne per tradicinius viešojo pirkimo konkursus, o skelbiamų derybų keliu. Viename asmenyje ketinama „pirkti“ ir komplekso statytoją, ir valdytoją, ir vaikų ugdytoją.
Šios auksinės partnerystės projektui Finansų ministerija jau yra uždegusi žalią šviesą. Šiaulių miesto taryba apsispręsti turėtų dar šią savaitę.
Panašius projektus Šiaulių miesto savivaldybė rengia dar dėl dviejų visuomeninių objektų — naujų kapinių ir socialinio būsto. Savivaldybė už kiekvieną iš jų verslui per 25 metus kasmet klotų po 2 milijonus litų.
300 milijonų litų miesto biudžete nerandama 10 milijonų litų sporto kompleksui pastatyti. Skolintis esą taip pat nebegalima, skolų limitas baigiamas išsemti. Tačiau Savivaldybė panašią sumą kasmet yra pasiryžusi mokėti verslui. Iš trijų minėtų projektų susideda 7 milijonai litų mokesčio, plius arenos koncesijos mokestis — jau beveik 8 milijonai litų.
Valdininkai aiškina, jog Savivaldybei pačiai statyti kompleksą kažkodėl kainuos daug brangiau. Anot Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjos Aistės Žalevičienės, apie 20 milijonų litų.
Bet, aiškėja, kad ir verslui padedant, už šią statybą teks atseikėti būtent apie 20 milijonų litų.
