
Naujausios
Azerbaidžaniečiui skauda dėl pilietiškumo stokos ir apsileidimo
Aktyvus, net vienuolikos Zoknių daugiabučių namų pirmininkas, Azerbaidžano bendruomenės vadovas Bachramas Zeinalovas Šiauliuose gyvena 34 metus. Jis nenorėtų gyventi kitur, bet mieste pasigenda pilietiškumo, dėmesio tautinių mažumų bendrijoms ir gyventojų gerovei.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Darbas – ir naktimis
B. Zeinalovas gimė Azerbaidžane, Nachičevanės mieste. Šiauliuose sparnus nuleido prieš kone 34 metus. Čia likti paskatino meilė. Su žmona užaugino 4 vaikus. Didelės šeimos visada norėjo – pats auga apsuptas 5 brolių ir seserų.
59 metų vyras šiuo metu yra vienuolikos Zoknių daugiabučių namų bendrijos pirmininkas. Prie puokštės prisidėti nori ir dar vieno namo gyventojai.
B. Zeinalovas į klausimą, kodėl gyventojai prašo prižiūrėti jų namus, atsako kukliai gūžčiodamas pečiais: „Nežinau. Man skaudu matant apleistus, netvarkomus namus. Kaip juose turi jaustis gyventojai. Jie kreipiasi, nes gal mato, kad dirbu sąžiningai, stengiuosi padėti“.
„Šiaulių kraštas“ jau rašė apie pavyzdingai tvarkingą Zoknių mikrorajono Radviliškio gatvę – sutvarkytus daugiabučių kiemus, dailiai išklotus šaligatvius, išpuoselėtus gėlynus ir vejas.
„Tai gyventojų nuopelnas“, – sako B. Zeinalovas. Priduria, kad kiekvieno namo priežiūra – nemenka atsakomybė. Vasarą – remonto darbų laikas. Bendrijos pirmininkas turi sekti, kad darbininkai „nechaltūrintų“. Tad darbo valandos prasideda ankstyvą rytą ir baigiasi vėlyvą vakarą.
„Būna, kad žiemą skambina 2–3 valandą nakties ir skundžiasi, kad name šalta. Nesimiega turbūt žmonėms. Tai ir pirmininkas neturi miegoti. Tenka važiuoti pasukti šildymą“, – juokiasi bendrijų pirmininkas.
Vyras aktyvus ir kitoje veikloje. Jis vadovauja Azerbaidžano bendruomenei Šiauliuose. Dalyvauja ir miesto politiniame gyvenime. Pernai dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose. Devyneris metus priklausė Darbo partijos Šiaulių skyriui, tačiau visai neseniai pasitraukė.
„Nesutapo mano ir Darbo partijos interesai. Visada maniau, kad pirmiausia reikėtų rūpintis žmonėmis, o ne partija. Valstybe, o ne partija. Deja, to nebuvo, – sako šiaulietis. – Noriu dirbti sąžiningai, teisingai. Išsiskyrė nuomonės.“
Jis neslėpė, kad pasiūlymų pereiti į kitą partiją gavo ne vieną.
Šiauliuose pasigenda pilietiškumo
B. Zeinalovas sako, kad rūpintis mikrorajono gerove nėra lengva: „Visada, kai kreipiesi į Savivaldybę, išgirsti viena – nėra lėšų. Reikia nuolat reikalauti, įrodinėti, kad būtina atlikti viena ar kita“.
Ir dabar turi problemų: pavyzdžiui, tėra viena autobusų stotelė. Reikia antros. Prastas ir pats susisiekimas miesto autobusais: „Važiuoja, galima sakyti, tik pirmas autobusas. Jis veža tik iki turgaus. Nuo čia reikia nemažai paėjėti iki ligoninės. Tai nėra lengva senyvo amžiaus, ligotiems žmonėms, kurių Zokniuose nemažai. Sėsti į antrą autobusą nėra pigu“.
Jis priminė, kad netoliese atidaryta nauja įmonė. Radviliškio gatve važinėja vilkikai, eismas tampa intensyvesnis.
„Greitai kelio neturėsime. Žmonės kenčia triukšmą, dulkes. Vaikams pavojinga. Prašysime, kad pastatytų bent ženklą, draudžiantį važiuoti didelėms mašinoms. Jos galės sukti per Aerouosto gatvę, – viliasi Zoknių aktyvistas. – Gyvename apsupti pramonės įmonių. Šalia yra oro uostas. Žmonės skundžiasi man dėl triukšmo, dėl dulkių. Raginu burtis ir bandyti kažką daryti kartu. Bet jie numoja ranka: vis tiek niekas nepasikeis.“
Jo nuomone, Savivaldybė lėšų Zoknių gyventojų gerovei gali surasti: „Juk čia yra NATO. Jie už pablogintas gyvenimo sąlygas galėtų prisidėti prie kvartalo aplinkos naujinimo. Bet, kaip suprantu, niekas net nebando kreiptis.“
„Kas, jeigu ne aš?“
Paklaustas, kodėl pats imasi iniciatyvos, B. Zeinalovas atsako: „Myliu savo rajoną. Noriu, kad jame kaimynai, aš ir šeima gyventų gerai, patogiai. Kažkas turi tuo užsiimti. Kas, jei ne aš?“
Šiauliuose jis pasigenda pilietiškumo, nes dauguma rūpinasi tik savo butu. „Miestas yra mūsų visų. Juk užsienio svečiai ateina ne į butą, bet į miestą. Jis yra mūsų veidas, – sako B. Zeinalovas. – Miestas priklauso ne valdžiai, o žmonėms. Jie turi stengtis puoselėti, o ne niokoti miestą. Pasodiname gėles, o kiti ateina ir jas ištrypia. Mėto pakampiais šiukšles, užuot jas surinkę. Taip neturėtų būti. Turėtume būti savo miesto savininkais.“
Jo nuomone, pilietiškumą ugdyti reikia nuo darželio, mokytojai turėtų aiškinti apie meilę valstybei, pagarbą vėliavai: „Nemačiau, kad nors vienoje mokykloje kabėtų vėliava“.
Tautinės mažumos jaučiasi užmirštos
Šiauliuose gyvuojančioms tautinių mažumų bendrijoms žadėta įkurti bendruomenės namus. Ši idėja jau pamiršta?
„Dar buvęs meras Justinas Sartauskas žadėjo, kad Savivaldybė duos visoms miesto tautinių mažumų bendrijoms patalpas „Santarvės“ mokykloje. Neims nuomos mokesčio. Bet pasikeitė valdžia. Dabar niekas apie tai nebekalba. Kiek žinau, tam priešinosi kai kurie politikai. Siūlo nebent nuomotis. Bendrijos neturi lėšų mokėti pinigus“, – sako Azerbaidžano bendruomenės vadovas.
Azerbaidžano bendruomenė neturi patalpų, kuriose galėtume susiburti, organizuoti renginius, nors tautinių mažumų bendruomenių namus turi Vilnius, Kaunas, Klaipėda. „Jie visiškai finansuojami Savivaldybių lėšomis. Šiauliuose esame visi kažkaip užmiršti“, – sako šiaulietis.
Kiek šeimų vienija Azerbaidžano bendruomenė? „Anksčiau Šiauliuose gyveno apie 40 azerbaidžaniečių šeimų. Dabar jų likę apie 20. Žmonės emigravo į Angliją, Vokietiją. Dauguma išvykusiųjų – jaunimas“, – paaiškina B. Zeinalova.
Jis sako, kad dar prieš dešimtį metų Šiaulių pėsčiųjų bulvaras kasdien būdavo pilnas žmonių. Dabar, ypač savaitgalį, jis tuščias.
„Negalime sakyti, kad nėra darbo. Jo galima surasti, bet algos mažos. O parduotuvėse kainos kokios? Atrodo, kam važiuoti į Lenkiją, jei ir Lietuvoje yra visko pilna? Bet nėra kito pasirinkimo, – sako šiaulietis. – Manau, reikia, kad sukrustų verslininkai. Jie turi stengtis gaivinti miestą. Jie turi plėstis, kurti darbo vietas ir mokėti didesnius atlyginimus.“
B. Zeinalovas mano, kad anksčiau šiauliečiai buvo laimingesni, „dabar jie likę gana niūrūs“, nes turi nuolat mąstyti, kaip išgyventi.
Azerbaidžane gyvena jo broliai, seserys, giminės. Bet išvykti šiaulietis neketina: „Azerbaidžane augau – ten yra mano širdis. Lietuvoje susikūriau gyvenimą. Čia yra mano kraujas – vaikai. Esu čia laimingas.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TVARKA: Zoknių daugiabučių namų pirmininkas Bachramas Zeinalovas sako, kad jam skauda dėl apleistų daugiabučių, nesutvarkytos žmonių gyvenamosios aplinkos – tiki, kad kiekvienas turėtų pilietiškai stengtis savo rajone įvesti tvarką.
EMIGRACIJA: Azerbaidžano bendruomenės vadovas Bachramas Zeinalovas sako, kad emigruoja ir Šiauliuose gyvenantys azerbaidžaniečiai.