Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
Ąžuolas atskyrė kaimynus
Galingos ąžuolo šaknys iškilnojo kaimyno betoninę tvorą. Kaimynas reikalauja nupjauti ąžuolą, nes šis gadina jo turtą. Medžio savininkas norėtų, kad ąžuolas žaliuotų dar šimtus metų.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Nekyla ranka nupjauti
Šiauliečio Antano Juozapaičio kieme – nemažai didelių medžių. Juos čia prieš 65–70 metų pasodino uošvis. Vešlus ąžuolas auga ir keroja visai prie kaimyno Petro tvoros.
Petras, kone dešimčia metų vyresnis už ąžuolą. Jis kasdien kalbina Antaną nupjauti medį, nes šaknys gadina tvorą, kilnoja vartus, o gal kenkia ir kanalizacijai.
Antanas iš pradžių nupjaustė medžio šakas, kurios persisveria į kaimyno kiemą: „Aš tą medį jau invalidu padariau. Šakų į kaimyno pusę beveik nebėra“.
Antanas – gimęs ir užaugęs Sibire, tarp medžių. Didelę gyvenimo dalį dirbo miesto želdinių šakų pjaustytojo darbą: „Nupjauti ąžuolą nekyla ranka. Žmonės anksčiau atminčiai sodindavo ąžuolą arba pastatydavo akmenį. Jis sugeria triukšmą, ramina ir grynina orą“. Nė vieno medžio kieme Antanas neskuba nukirsti.
Šaknys verčia tvorą
Kaimynas Petras tvorą tvėrė prieš tris dešimtmečius. Tada ąžuolas buvo gerokai mažesnis. „Šaknys iškėlė su sulaužė pamatus. Bijau, kad jis sulaužys ir namo betoninę kanalizacijos duobę“, – sako vyras.
Tvoros pamatą jau laužia ir netoliese augantis beržas. Šį medį esą irgi reikia nupjauti. Be to, jis gali lūžti.
Kaimynas sako norintis pasistatyti naują tvorą ir elektrinius vartus, tačiau to negali daryti, nes ąžuolas viską sugadins.
„Jei jūs matytumėte, koks kiemas būna kiekvieną rytą pavasarį ir rudenį. Didžiuliais maišais lapus ir giles išvežame“, – karštai aiškina Petras.
Vyras sako nesantis prieš medžius ir mielai kaimynui pasodintų ąžuolą atokiau nuo tvoros.
Petras sako gyvenime nesibylinėjęs, tačiau, jei kaimynas nenupjaus ąžuolo, kreipsis į teismą. Jis prisimena, kad tėvas turėjo didžiulį sodą: „Nuo vakarinės pusės augo eglės, beržai ir ąžuolai. Jie ten netrukdė, o čia – juk mieste gyvename. Medis nėra Dievas“.
Medžio gaila, bet žmogus svarbiau
Šiaulių savivaldybės Aplinkos skyriaus specialistė Palmira Lukošienė paaiškino, jog savininkas namų valdoje esančius bet kokios rūšies medžius gali nupjauti. Nereikia jokių papildomų dokumentų.
Taip pat savininkas atsako už jo teritorijoje esančius želdinius bei jų padarytus nuostolius.
Kaimynas turi teisę, prieš tai medžio savininką įspėjęs, nupjauti medžio šakas ir šaknis, kurios tik peržengia jo sklypo ribas. Žinoma, jei po įspėjimo to nepadaro pats savininkas.
Beje, jei per tvorą persisvėręs medis veda vaisių, tai jie teisiškai priklauso kaimynui, o ne medžio savininkui.
P. Lukošienė dėl krentančių lapų ar beržo žirginėlių nemato didelės problemos – jie iš esmės negadina jokių įrenginių ir pastatų.
Specialistė visada pataria žmonėms pirmiausia susitarti gražiuoju: „Gaila medžio, bet jei nebuvo pagalvota anksčiau, jis gali pridaryti daug bėdų – iškelti pamatus, sugadinti statinius. Medžio šaknys yra daugmaž tokio dydžio, kaip visa jo laja „.
Jei nepavyksta geruoju susitarti, kaimynas Petras gali kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
Specialistė žino Šiauliuose atvejų, kai sklypo savininkas, statydamas namą ir tvorą, išsaugojo visus medžius. Žinoma, ten medžiai nėra arti namo pamato, o naujos tvoros grakščiai aplenkia medžius.
NUOSTOLIAI: Petras sako, kad kaimyno ąžuolas jam neša nuostolius ir griauna planus statyti vartus.
TVORA: Augdamas ąžuolas pakėlė ir perskėlė betoninį tvoros postamentą.
LAIKAS: „Mes mirsime, o jis dar žaliuos“, – sako Antanas, kuriam nekyla ranka nukirsti savo ąžuolą.
KONFLIKTAS: Ant sklypų ribos užaugęs plačiašakis ąžuolas supriešino kaimynus.
Jono TAMULIO nuotr.
