Naujausios
religijotyrininkas, filosofas, antropologas, šiaulietis, gyvenantis JAV
Romos katalikų bažnyčia (RKB) sunkmečiu turėtų rūpintis varguolių kančiomis, kurti labdaros centrus, prieglaudas benamiams, padėti tiems, kuriuos slenkantis globalus kapitalizmas pavertė nereikalingais autsaideriais. Bet, panašu, kad Bažnyčia mieliau renkasi pilių statymą populiariuose turistų taškuose.
RKB yra didelė industrija, galingas UAB’as (tik valstybės atleistas nuo mokesčių) su milžiniškomis finansinėmis apsukomis, todėl jie turi tokią pat teisę (ir dar daugiau) disponuoti savo nuosavybe ir lėšomis kaip ir „Maxima“, DnB Nord, „Snoras“ ar „Lukoil“.
Kryžių kalnas – istoriškai deinstitucionalizuota religinė sakralinė vieta, ten žmonės kaip tik ieškojo nebažnytinės dvasinės atgaivos ir palaiminimo. Taigi naujo mūro statybų idėja gali skambėti kaip pasityčiojimas. Nauji mūrai gali energetiškai suardyti tą archajinę aurą, kuri ir buvo patraukli dešimtmečius.
Jeigu tai bažnyčios „istorinio paveldo“ ar aukotojų pinigai, teisėtai įgyta žemė, bažnyčia turi visą teisę ja disponuoti, ten vykdyti statybas. Jei tai valstybės žemė ar pasaulietinių mokesčių mokėtojų pinigai, kyla klausimas: kodėl tai dovanojama vienam UAB’ui? Be konkurso. Be visuomenės nuomonės. Kodėl viešosios erdvės turi būti atiduodamos be žmonių pritarimo?
Manau, tai yra Žmonių erdvė ir jie turi spręsti, ar griozdinti mūrais šią žemę, ar ne.
Kita vertus, visiškai neaišku, kaip šiauliečių bendruomenė turėtų tai spręsti: gultis kryžiumi, organizuoti bado ar dietos akcijas, pulti po buldozeriais, mitinguoti, organizuoti sociologines apklausas ar mini referendumą?!
Faktas, kad konservatoriai ir RKB yra neatskiriami kompanionai, nestebina. Bažnyčią ir moralę konservatoriai prisimena, kai prieinama ekonominė aklavietė, bręsta nuskurdusių žmonių riaušės ir maištai.
Bet kad socialdemokratai, kurių nemaža dalis buvę Lietuvos komunistų partijos nariai, inicijuoja tokią „draugystę“, tai jau smagiau. Primena Birmą, kur anksčiau valstybininkų karinė chunta siaubdavo vienuolynus, sodindavo ir persekiodavo budistų vienuolius, tačiau neseniai viskas pasikeitė. Valstybė ir ją valdantis karinis klanas nutarė, kad vertingiau darytis pinigus iš budizmo, nei jį smaugti, verčiau sukurti industriją, privilioti turistų ir iš to maitintis. Todėl dabar kiekvienam turistui „prikabinamas“ saugumietis, už pinigus vežiojantis turistus po šventyklas ir vienuolynus. Net skiriama pinigų vienuolynams perdažyti, naujiems mūrams statyti.
Taigi, jei kalba pasisuks ne apie teisę, o apie moralę, bus riesta.
Krikščionybės istorija – karų, teritorijų, pilių, turto grobimo istorija. Taip „sukauptas“ milžiniškas pasaulinis paveldas. Nemanau, kad verta čia diskutuoti apie Bažnyčios vaidmenį išnaikinant ištisas tautas ir gentis, siaubiant Mauritanijos, Amerikos indėnų kultūras, nukariaujant baltų gentis ir užgrobiant jų teritorijas.
Gi daugelis RKB statinių stovi ant pagoniškų alkviečių ir sudegintų šventyklų pamatų. Vilniaus katedra – ne išimtis. Manau, laikas Bažnyčiai realiai įrodyti, kad jiems rūpi ne investicijos į nekilnojamąjį turtą maro metu, bet žmonių sielovada, rūpinimasis silpnais ir pažemintais, senoliais ir neįgaliais.
