Biu­rok­ra­ti­ja – per am­žius, taš­kas

Biu­rok­ra­ti­ja – per am­žius, taš­kas

Biu­rok­ra­ti­ja – per am­žius, taš­kas

Rū­ta Vai­nie­nė

Tech­no­lo­gi­jų am­žius stip­riai pa­kei­tė mū­sų gy­ve­ni­mą. Ga­li­me ap­mo­kė­ti są­skai­tas, nau­do­da­mie­si elekt­ro­ni­ne ban­ki­nin­kys­te. Ga­li­me ap­si­pirk­ti in­ter­ne­tu, ir pir­ki­nius mums ma­lo­niai pri­sta­tys į na­mus. Ta­čiau yra sri­čių, ku­rio­se vis dar ka­ra­liau­ja jo di­de­ny­bė po­pie­rius, jo di­de­ny­bė pa­žy­ma, lei­di­mas, siun­ti­mas, jo di­de­ny­bė ant­spau­das, jo di­de­ny­bė re­gist­ruo­tas pa­štas, jo di­de­ny­bė vi­zi­tas.

Blo­giau­sia, kad di­džio­ji biu­rok­ra­ti­ja ve­ši ne tik ta­da, kai rei­kia su­tvar­ky­ti di­de­lius rei­ka­lus, pa­vyz­džiui, sta­ty­bų lei­di­mus. Biu­rok­ra­ti­ja iš­ve­šė­ju­si ir smulk­me­no­se, kai tie­siog tuš­čiai gai­ši­na­mas žmo­nių lai­kas.

Štai ke­li pa­vyz­džiai. Šiuo me­tu už­sie­ny­je gy­ve­nan­ti ma­žo­sios bend­ri­jos sa­vi­nin­kė ga­vo ži­nu­tę iš "Sod­ros", kad "Sod­ros" sis­te­mo­je rei­kia pa­tiks­lin­ti kai ku­riuos duo­me­nis. At­ro­dy­tų, smulk­me­na, ta­čiau pa­tiks­lin­ti tuos duo­me­nis ga­li­ma tik pri­si­jun­gus su elekt­ro­ni­niu pa­ra­šu.

Pri­si­jung­ti per elekt­ro­ni­nę ban­ki­nin­kys­tę ne­tin­ka, nes šis pri­si­jun­gi­mas vie­noms pa­slau­goms tin­ka­mas, o ki­toms – jau ne­pa­kan­ka­mas. Elekt­ro­ni­nio pa­ra­šo ga­lio­ji­mas mo­te­riai jau bu­vo pa­si­bai­gęs, o at­nau­jin­ti jo bū­da­ma už­sie­ny­je ne­ga­lė­jo, nes ir šį pa­ra­šą pra­tę­sia tik fi­ziš­kai nu­vy­kus pas pa­slau­gos tei­kė­ją.

"Sod­ra" tuo tar­pu in­for­ma­ci­jos, ku­rią rei­kia pa­tiks­lin­ti, ne­prii­ma jo­kiu ki­to­kiu bū­du. Ga­li­ma įga­lio­ti tre­čią as­me­nį, ta­čiau ir jam įga­lio­ji­mą rei­kia už­pil­dy­ti sis­te­mo­je, ku­ri vei­kia tik elekt­ro­ni­niu pa­ra­šu.

"Sod­ra" lei­džia įga­lio­ji­mą fi­ziš­kai at­neš­ti į sky­rių ar­ba at­siųs­ti re­gist­ruo­tu pa­štu. O čia štai jums ir biu­rok­ra­ti­jos vir­šū­nė, pri­sės­ki­te – įga­lio­ji­mas tu­ri bū­ti at­spaus­din­tas guls­čiai, o ne ver­ti­ka­liai!

Mo­te­ris yra iš­vy­ku­si ir lau­kia­si. Li­go­nių ka­soms rei­ka­lin­ga pa­žy­ma iš gy­dy­to­jo, dėl svei­ka­tos drau­di­mo. Pa­žy­mą rei­kia nu­neš­ti jiems FI­ZIŠ­KAI. Ne­tin­ka elekt­ro­ni­nis for­ma­tas, ne­tin­ka ske­nuo­tas do­ku­men­tas, rei­kia bū­ti­nai nu­neš­ti pa­tį po­pie­riaus la­pą.

Rei­kia ti­kė­tis, kad bent jau nu­neš­ti do­ku­men­tą ga­lės bet kas, o ne pa­čiai gim­dy­vei rei­kės at­skris­ti tūks­tan­čius ki­lo­met­rų, kad įveik­tų biu­rok­ra­ti­ją.

Ar­ba, pa­vyz­džiui, žmo­gus nu­spren­dė par­duo­ti jo tu­ri­mą že­mės ar­ba miš­ko skly­pą. Net jei jis tu­ri pir­kė­ją, jis pir­miau­sia tu­ri už­pil­dy­ti in­for­ma­ci­nį pra­ne­ši­mą apie sa­vo spren­di­mą par­duo­ti sa­vo tur­tą ir pa­teik­ti jį Na­cio­na­li­nei že­mės tar­ny­bai.

Kaip ži­nia, čia jau „vaikš­to“ ne tik po­pie­riai, bet ir pi­ni­gai. Vals­ty­bė, jos nuo­mo­ne, taip su­tei­kia pa­slau­gą, už ku­rią rei­kia su­si­mo­kė­ti rink­lia­vą, 26 eu­rus.

Ši “paslauga” nie­kaip ne­rei­ka­lin­ga žmo­gui, bet rei­ka­lin­ga po­li­ti­kams, ku­rie Sei­me lai­mi­no že­mės par­da­vi­mo sau­gik­lius. Įdo­mu, ar ka­da bu­vo įver­tin­tos šio re­gu­lia­vi­mo pa­sek­mės – kiek že­mės skly­pų žmo­nės įsi­gi­jo po to­kio pri­va­lo­mo pa­siū­ly­mo. O gal ir ge­rai, kad ne­bu­vo ver­tin­tos, nes ta­da par­da­vė­jui rei­kė­tų pa­teik­ti ne tik in­for­ma­ci­ją apie ke­ti­na­mą par­duo­ti skly­pą, bet ir in­for­ma­ci­ją apie tai, kas jį nu­si­pir­ko.

Biu­rok­ra­ti­ja ke­ro­ja ir dau­gi­na­si, nes nie­ka­da į jos ma­ži­ni­mą ir ne­bu­vo nu­si­tai­ky­ta. Kaž­kiek mė­gin­ta ma­žin­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą, bet biu­rok­ra­ti­jos ap­rėp­tis yra žy­miai pla­tes­nė. Gal ins­ti­tu­ci­joms pa­čioms ir su­dė­tin­ga ma­ty­ti sa­vo pa­čios be­pras­mius kū­ri­nius, tai jos ga­lė­tų pa­si­telk­ti žmo­nes į pa­gal­bą.

Jei veik­tų ko­kia nors plat­for­ma be­pras­mei biu­rok­ra­ti­jai fik­suo­ti – žmo­nės mie­lai pa­gel­bė­tų val­džiai ją pa­ste­bė­ti. Bet grei­čiau­siai su biu­rok­ra­ti­ja yra kaip su Ge­di­mi­no kal­nu – vi­si vis­ką ži­no, ma­to, tik nie­ko ne­da­ro. Nes kol kas dar nie­kas ne­nug­riu­vo.