Darbo kodeksas tarnaus verslui

Dar­bo ko­dek­sas tar­naus vers­lui

Da­nas NA­GE­LĖ

Po­li­ti­kai ne­bes­le­pia, jog nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas bu­vo ku­ria­mas tam, kad pa­ge­rė­tų ne dar­buo­to­jų, o darb­da­vių są­ly­gos. Ko­dėl nu­spręs­ta pa­tai­kau­ti pa­sta­rie­siems? Ko­kių so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų ne­teks dir­ban­tie­ji? Ko­dėl ap­mo­kes­ti­na­mos ne­dar­bo iš­mo­kos? Ar ne­bus ap­mo­kes­tin­tos ir se­nat­vės pen­si­jos?

Apie tai – po­kal­bis su so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro pa­ta­rė­ju pro­f. Ro­mu La­zut­ka.

– Sei­mo So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas „vals­tie­čių“ at­sto­vas To­mas To­mi­li­nas at­sklei­dė, kad nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas bu­vo ku­ria­mas vers­lo pra­šy­mu, o svar­biau­sias jo no­ras bu­vo įtei­sin­ti kuo leng­ves­nį dar­buo­to­jų at­lei­di­mą. Tai ir bu­vo pa­da­ry­ta. Ko­dėl po­li­ti­kai ir ko­dek­są jiems pa­dė­ję reng­ti moks­li­nin­kai nu­spren­dė, kad dar­buo­to­jų in­te­re­sus rei­kia paau­ko­ti darb­da­vių la­bui?

– Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ko­dek­sas gi­na tik darb­da­vių in­te­re­sus. Ku­riant so­cia­li­nį mo­de­lį, aš dir­bau ne su pa­čiu ko­dek­su, o su so­cia­li­niu drau­di­mu. O dėl ko­dek­so, kaip ži­no­me, tę­sia­si de­ry­bos. Dėl kai ku­rių da­ly­kų pro­fsą­jun­gos su darb­da­viais su­si­ta­rė, dėl kai ku­rių ne­su­si­ta­rė. Tai ro­do, kad po­žiū­ris bent į da­lį da­ly­kų yra skir­tin­gas. Ko­kios bus nau­jo­jo ko­dek­so pa­sek­mės, ar dar­buo­to­jų si­tua­ci­ja pa­sun­kės – sun­ku pa­sa­ky­ti, nes tai tė­ra tei­sės ak­tas. O kaip mes ži­no­me, gy­ve­ni­mas ge­ro­kai ski­ria­si nuo tei­sės ak­tų. Taip, vers­las la­bai no­rė­jo, kad nau­ja­sis ko­dek­sas įtei­sin­tų dau­giau lanks­tu­mo dar­bo rin­ko­je, kad bū­tų leng­viau at­lei­di­nė­ti dar­buo­to­jus. Ta­čiau per kri­zę ir pa­gal se­ną­jį Dar­bo ko­dek­są bu­vo at­leis­ta 300 tūkst. dar­buo­to­jų, ne­mo­kant jiems jo­kių išei­ti­nių kom­pen­sa­ci­jų. Bet in­ves­tuo­to­jai no­ri dau­giau lanks­tu­mo, nes no­ri lai­ky­tis įsta­ty­mo.

– Ar nor­ma­lu, kad bus ap­mo­kes­tin­tos ne­dar­bo iš­mo­kos? Taip, jos bus di­des­nės nei iki šiol, ta­čiau kar­tu smar­kiai su­ma­ži­na­mos išei­ti­nės kom­pen­sa­ci­jos at­lei­dus dar­buo­to­ją. Ar ne­pab­lo­gės at­lei­džia­mų dar­buo­to­jų so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos?

– Ne­dar­bo iš­mo­kos ap­mo­kes­ti­na­mos, nes yra pa­di­din­tos. Net ir po ap­mo­kes­ti­ni­mo jos bus di­des­nės, nei bu­vo. Lai­ko­ma, kad so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kos pa­kei­čia dar­bo už­mo­kes­tį, to­dėl tu­ri bū­ti ap­mo­kes­ti­na­mos gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čiu kaip ir dar­bo už­mo­kes­tis ar li­gos ir mo­ti­nys­tės iš­mo­kos. Iki šiol ne­dar­bo iš­mo­koms bu­vo pa­da­ry­ta išim­tis.

O kal­bant dėl su­ma­žin­tų išei­ti­nių kom­pen­sa­ci­jų... Kaip ži­no­me, yra įkur­tas fon­das, darb­da­viai į jį mo­kės įmo­kas ir kom­pen­sa­ci­jas iš fon­do mo­kės „Sod­ra“, o ne darb­da­vys. Ši­to­je vie­to­je ga­li­ma sa­ky­ti, kad kai ku­rioms vers­lo įmo­nėms si­tua­ci­ja ga­li pa­blo­gė­ti, nes įmo­kas mo­kės vi­si darb­da­viai, net ir tie, ku­rie dar­buo­to­jų neat­lei­di­nė­ja. Jie išei­ti­nių ir taip ne­mo­kė­da­vo, o da­bar tu­rės mo­kė­ti įmo­kas. Ir iš­loš tos, ku­rios daž­nai at­lei­di­nė­ja dar­buo­to­jus, nes kom­pen­sa­ci­jos bus mo­ka­mos iš fon­do – iš vi­sų darb­da­vių su­neš­tų lė­šų. Naš­ta pa­skirs­to­ma vi­siems. Ta­čiau lo­gi­kos ta­me vis­gi yra. Štai per kri­zę daug darb­da­vių vė­luo­da­vo mo­kė­ti al­gas ar iš vi­so jų ne­mo­kė­da­vo, žmo­nės, ne­su­lau­kę al­gų, išei­da­vo sa­vo no­ru, to­dėl ne­tek­da­vo kom­pen­sa­ci­jų.

– Grįž­tant prie ne­dar­bo iš­mo­kų ap­mo­kes­ti­ni­mo – juk ne­dar­bo iš­mo­kos yra drau­di­mo iš­mo­kos, kiek­vie­nas mo­ka­me mo­kes­čius tam, kad ne­te­kę dar­bo ga­lė­tu­me ku­rį lai­ką tu­rė­ti nors kiek pa­ja­mų. Tad ar tei­sin­ga, at­si­ti­kus drau­džia­ma­jam įvy­kiui, da­lį drau­di­mo iš­mo­kos nu­rėž­ti?

– Ne­dar­bo iš­mo­kos „Sod­ros“ mo­kes­čiu neap­mo­kes­ti­na­mos, ap­mo­kes­ti­na­mos tik gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čiu. Ma­nau, kad tai yra nor­ma­lu, nes tai yra to­kios pat pa­ja­mos, kaip ir bet ko­kios ki­tos.

–Senatvės pen­si­jos ir­gi yra pa­ja­mos. Gal ir jas ke­ti­na­ma ap­mo­kes­tin­ti?

– Yra daug ša­lių Va­ka­ruo­se, kur ir se­nat­vės pen­si­jos ap­mo­kes­tin­tos. Bet pas mus jos ir taip yra ma­žos, nė­ra tiks­lo ap­mo­kes­tin­ti. Kaip ži­no­me, neap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis šiuo me­tu yra 310 eu­rų. O žmo­nių, ku­rie gau­na pen­si­jas, di­des­nes nei 310 eu­rų, yra la­bai ma­žai. Ki­ta ver­tus, ga­li­ma lai­ky­ti, kad pen­si­jos yra kaip san­tau­pos, skir­tos se­nat­vei. O tų trum­pa­lai­kių pa­ja­mų, to­kių, kaip ne­dar­bo iš­mo­kos, ne­ga­li­ma trak­tuo­ti kaip san­tau­pų. Tai tė­ra ele­men­ta­rus al­gos pa­kai­ta­las. Ne­ga­li­ma sa­ky­ti nei kad jų ap­mo­kes­ti­ni­mas yra ge­rai, nei kad blo­gai. Ap­mo­kes­ti­nus bus dau­giau pi­ni­gų su­rink­ta į biu­dže­tą, o iš biu­dže­to tik­rai yra ką fi­nan­suo­ti.

Ne­ga­li­me sa­ky­ti, kad val­džia su­ren­ka pi­ni­gus ir pa­skui juos iš­švais­to ar su­de­gi­na. Biu­dže­tas ir taip yra men­kas, o prie­mo­nių, ku­rias rei­kia fi­nan­suo­ti, – dau­gy­bė. Tarp jų – ir su­si­ju­sių su tais pa­čiais dir­ban­čiai­siais: įvai­rios švie­ti­mo, užim­tu­mo pro­gra­mos ir pa­na­šiai. Be to, kaip jau mi­nė­jau, net ir ap­mo­kes­ti­nus ne­dar­bo iš­mo­kas lai­ki­nas be­dar­bis gaus dau­giau. Juk rei­kia tu­rė­ti min­ty­je, kad neap­mo­kes­ti­na­ma­sis pa­ja­mų dy­dis yra 310 eu­rų ir re­tas ku­ris be­dar­bis gaus di­des­nę nei 310 eu­rų ne­dar­bo iš­mo­ką. Be to, gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čiu bus ap­mo­kes­ti­na­ma tik iš­mo­kos da­lis, vir­ši­jan­ti 310 eu­rų. Ki­taip ta­riant, jei iš­mo­ka bus 400 eu­rų, mo­kes­čiai bus skai­čiuo­ja­mi tik nuo 90 eu­rų.

– Re­ziu­muo­jant: su­tin­ka­te, kad nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas daug pa­lan­kes­nis darb­da­viams nei dar­buo­to­jams?

– Ne­ga­li­ma taip trak­tuo­ti. Juk tai di­džiu­lis do­ku­men­tas, yra įvai­rių as­pek­tų. Juk yra skir­tin­gi vers­lai, skir­tin­gi dar­buo­to­jai, vie­niems ga­li bū­ti ge­rai tai, kas ki­tiems yra blo­gai. O dėl so­cia­li­nio drau­di­mo da­lies, ku­rią ku­riant da­ly­va­vau ir aš, tai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad kai ku­rios per­mai­nos dar tik lau­kia. Pa­vyz­džiui, ba­zi­nės pen­si­jos mo­kė­ji­mo per­kė­li­mas iš „Sod­ros“ į vals­ty­bės biu­dže­tą. Ga­li­ma ti­kė­tis, kad to­kiu bū­du pen­si­joms di­din­ti bus ga­li­ma skir­ti dau­giau pi­ni­gų. Bet idė­ja dar neį­gy­ven­din­ta. Taip pat pla­nuo­ja­ma nu­ra­šy­ti „Sod­ros“ sko­las vals­ty­bės biu­dže­tui. Da­bar ne­be­ga­li­ma sa­ky­ti, kad „Sod­ra“ klimps­ta sko­lo­se. Šie­met ji su­ren­ka dau­giau, nei iš­lei­džia.

– Dėl di­dė­jan­čių al­gų?

– Ir dėl di­dė­jan­čių al­gų, ir dėl di­dė­jan­čio dir­ban­čių­jų skai­čiaus. Kai „Sod­ros“ biu­dže­te yra per­tek­lius, ja­me kau­pia­si lė­šos, ku­rios bus pa­nau­do­tos nuo ki­tų me­tų di­di­nant pen­si­jas. Yra nu­ma­ty­ta nau­ja in­dek­sa­vi­mo tvar­ka, di­di­ni­mas jau pri­klau­sys ne­be nuo po­li­ti­kų spren­di­mų, o nuo in­dek­sa­vi­mo tvar­kos.

– Ta­čiau inf­lia­ci­ja dėl eu­ro įve­di­mo tur­būt vi­są pa­di­di­ni­mą „su­val­gys“?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti.

Pa­reng­ta pa­gal dien­raš­tį „Va­ka­ro ži­nios“