Naujausios
Darbo vietų daugėja, bet atlyginimų šuolio nėra
Spalio mėnesį Šiaulių mieste ir visoje apskrityje užfiksuota gerokai daugiau laisvų darbo vietų negu rugsėjį. Nors regiono darbdaviai sako sunkiai randantys reikiamų darbuotojų, darbo užmokesčio kelti neskuba – apskritis užima tik aštuntą vietą pagal darbo užmokesčio dydį tarp kitų.
Šiaulių darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas sako, kad kitos išeities nėra – atlyginimus reikės kelti.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Žiemą nedarbas gali didėti
– Spalio mėnesį nedarbas Šiauliuose sumažėjo iki 5,3 procento. Ar padaugėjo naujų darbo vietų?
– Rugsėjo mėnesį Šiauliuose buvo užregistruota 1160 laisvų darbo vietų, o spalio pradžioje – 1580. Matyti, kad laisvų darbo vietų padaugėjo ženkliai. Taip atsitiko, nes priimamų darbuotojų skaičių didino eksportu užsiimančios įmonės – nuolat daugiau darbuotojų priima AB Neaustinių medžiagų fabrikas. Be to, šiltuoju sezonu daugiau darbo rankų reikia statybų sektoriui.
Šiaulių apskrityje taip pat augo darbuotojų paklausa: rugsėjo mėnesį buvo 2130 laisvų darbo vietų, o spalio – 2650.
– Sezoninių svyravimų darbo rinkoje, ko gero, nepavyksta išvengti. Ar artėjant žiemai nedarbas didės?
– Baigsis viešieji ir kiti sezoniniai darbai lauke, sumažės statybos darbų – visa tai darys įtaką darbo rinkai. Nedarbas, kaip ir kasmet, tokiu laiku neišvengiamai didės.
Ieško patyrusio ir kvalifikuoto
– Darbdaviai skundžiasi negalintys rasti kvalifikuotų darbuotojų, nors Darbo biržoje pilna bedarbių. Ką tai reiškia?
– Šiaulių darbo birža darbdaviams siunčia tokius darbuotojus, kurie yra registruoti – pusė iš jų neturi jokios kvalifikacijos. Tai – didelė problema.
Dauguma biržoje registruotų asmenų yra vyresnio amžiaus. Iš Šiauliuose registruotų 3500 bedarbių ketvirtadalį sudaro ilgalaikiai bedarbiai, o daugiau nei trečdalis yra vyresnio amžiaus.
Darbdaviai ypač atsargiai vertina kvalifikacijos neturinčius asmenis. Bandome siūlyti įvairias priemones: pasirašomos trišalės sutartys su darbdaviais ir bedarbiais, siunčiame bedarbius į perkvalifikavimo kursus, bet abejoju, ar tai gali patenkinti visą darbo rinkos poreikį.
Su šiuolaikinėmis technologijomis dirbantys automobilių servisai ir kiti su elektronika susiję paslaugų sektoriai ieško aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Dar vienas svarbus momentas – visi darbdaviai ieško jau patyrusio darbuotojo. Tai bloga žinia ką tik mokslus baigusiam jaunimui, kuris neturi darbo patirties. Darbo birža baigusiems studijas siūlo darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę: mokame subsidiją darbdaviui, kad jis priimtų jauną žmogų į darbą. Darbdaviai noriai naudojasi šia priemone, bet atidžiai renkasi, ar žmogus yra motyvuotas, ar jis tikrai nori dirbti.
– Ar struktūrinis nedarbas netaps rimtu trukdžiu Šiauliuose kurtis naujoms įmonėms, nes jos vietoje neras darbuotojų?
– Be abejonės, tokia padėtis kelia susirūpinimą. Kita vertus, tuščia vieta ilgai nebūna. Jeigu darbuotojų trūks, dirbti į Šiaulius atvažiuos žmonės iš aplinkinių teritorijų.
Šiuo metu darbuotojų stygius nėra stipriai jaučiamas, nes darbdaviai neskuba kelti darbo užmokesčio. Statistiniais duomenimis, Šiaulių apskritis yra ketvirta šalyje pagal darbuotojų skaičių, bet pagal vidutinį darbo užmokestį esame tik aštuntoje vietoje.
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad darbdaviai turi rezervą atlyginimams didinti – pramonė dirba pelningai, nemažai produkcijos eksportuojama, daugėja darbo pasiūlymų, tačiau skaičiai darbo užmokesčio augimo nerodo. Aukštesniais atlyginimais gali pasigirti tik ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojai.
Reikia kelti atlyginimus
– Didėja atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio. Kodėl moterys darbo rinkoje skriaudžiamos, juk jos ir darbe, ir namuose atlieka ne mažiau darbų negu vyrai?
– Įprotis moteriai už tą patį darbą mokėti mažiau negu vyrui atėjo iš laikų, kai visuomenėje vyravo patriarchaliniai santykiai. Bet padėtis po truputį keičiasi, galbūt ilgainiui šie skirtumai išnyks. Šiuo metu stebima ir kita tendencija – didėja moterų vadovių skaičius.
– Dalyvaujate Verslo tarybos darbo rinkos grupėje. Kokias užduotis sau keliate?
– Viena iš užduočių – į darbo rinką pažvelgti plačiau. Reikėtų aiškiai pasakyti, kad Darbo biržos kontingentas artimiausiu metu nepasikeis. 5 procentus bedarbių sudaro žmonės, kurie nedirba ir nenori dirbti.
Vadinasi, reikia ieškoti būdų, kaip pritraukti į Šiaulių regioną naujų darbuotojų, o čia gyvenantiems žmonėms sudaryti tokias darbo sąlygas, kad jie nenorėtų išvažiuoti. Išvada viena – reikėtų kelti atlyginimus.
Dabar apie 80 procentų laisvų darbo vietų siūlomas minimalus darbo užmokestis. Dažnai pas darbdavį nusiųsti darbuotojai grįžta į Darbo biržą pasipiktinę blogomis darbo sąlygomis. Norima, kad žmogus už minimumą dirbtų lauke, lietuje, šaltyje, darbuotojai nebūna aprūpinami darbo apranga. Žmonės dažnai skundžiasi sveikatos sutrikimais.
Jono TAMULIO nuotr.
POŽIŪRIS: „Reikia ieškoti būdų, kaip pritraukti į Šiaulių regioną naujų darbuotojų, o čia gyvenantiems žmonėms sudaryti tokias darbo sąlygas, kad jie nenorėtų išvažiuoti“, – mano Šiaulių darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas.
SKAIČIAI: „Šiaulių apskritis yra ketvirta šalyje pagal darbuotojų skaičių, bet pagal vidutinį darbo užmokestį esame tik aštuntoje vietoje“, – sako Šiaulių darbo biržos direktorius Rimundas Domarkas.
