Daugiausiai sveikatos reikia eilėje prie sveikatos

Dau­giau­siai svei­ka­tos rei­kia ei­lė­je prie svei­ka­tos

Si­das AK­SO­MAI­TIS

„Va­ka­ro ži­nių“ žur­na­lis­tas

Nek­lys­ta sa­kan­tys, kad sirg­ti rei­kia tu­rė­ti lai­ko. Ly­giai taip pat lai­kas rei­ka­lin­gas ir no­rint pa­si­tik­rin­ti svei­ka­tą. Ta­čiau daž­niau­siai ei­lė­je pas gy­dy­to­ją lai­ko paau­ko­ti ten­ka daug dau­giau, nei jo yra. Čia vi­sa­da at­si­ras no­rin­čių bū­ti gud­res­niais ir pra­smuk­ti be ei­lės. „Man tik do­ku­men­tus rei­kia pa­duo­ti“, „Aš tik at­sa­ky­mų atė­jau“, – ir ei­li­nis gud­ru­tis jau rau­na į gy­dy­to­jo ka­bi­ne­tą. Ei­lės pas gy­dy­to­jus ne­trum­pė­ja ir dėl pa­čių me­di­kų įves­tos keis­tos tvar­kos.

Štai, anks­tus penk­ta­die­nio ry­tas Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­riu­je. Prie rent­ge­no ka­bi­ne­to jau sė­di gra­žus bū­rys žmo­nių, bet sa­vo ei­lės jie lau­kia ne­su­lau­kia, kaip žo­lė lie­taus per saus­rą. Prie­žas­tis pa­pras­ta – to­je vie­no­je ei­lė­je yra ma­žiau­siai trys ei­lės, tik pa­cien­tai tą su­ži­no ne iš­kart.

Lo­giš­ka, kad ra­te­liuo­se me­di­kų at­ve­ža­mi li­go­niai ap­tar­nau­ja­mi be ei­lės. Vi­si ki­ti tei­rau­ja­si, kas ei­lė­je pa­sku­ti­nis, ir sto­ja į ją. Kaip paaiš­kė­ja, be rei­ka­lo. „Kas nuo Rim­kaus?“ – do­mi­si į pa­cien­tų pil­ną ko­ri­do­rių no­sį kyš­te­lė­ju­si ka­bi­ne­to dar­buo­to­ja. Žai­bu nuo kė­dės pa­šo­ka il­go­je ei­lė­je prieš­pas­ku­ti­nis lau­kęs vy­ras ir dings­ta ka­bi­ne­te. Jis, mat, nuo Rim­kaus. „Ir aš nuo Rim­kaus, ir aš“, – gud­rios šyp­se­nos su­švin­ta ko­ne vi­sų lau­kian­čių­jų vei­duo­se.

O kas tas Rim­kus? Kaž­koks vie­ti­nis „sto­gas“, ku­rį pa­žįs­tan­tiems ne­rei­kia lauk­ti ei­lė­je? Vėl du­ris pra­vė­ru­si ir ei­li­nį pa­cien­tą „nuo Rim­kaus“ iš ei­lės ga­lo pa­kvie­tu­si ka­bi­ne­to dar­buo­to­ja su­bruz­du­siems žmo­nėms paaiš­ki­na – gy­dy­to­jas Rim­kus trum­piau dir­ba, tad jo pa­cien­tai prii­ma­mi pir­mu­mo tvar­ka.

Pa­lau­kit. Gal aš penk­ta­die­niais ir­gi trum­piau dir­bu. Gal dėl to­kios me­di­kų tvar­kos vi­sai į dar­bą ne­spė­siu. Ir kas ma­ni­mi pa­ti­kės, kai paaiš­kin­siu, kad dėl vis­ko čia kal­čiau­si žmo­nės „nuo Rim­kaus“? Tie, per ku­riuos ei­lė­je ga­li­ma ir pra­žil­ti.