Naujausios
Dviese valtyje: ką pasirinks Šiauliai?
Šiauliečiams liko apsispręsti, ką išrinkti meru. Miesto Taryba aiški – joje bus rekordinis politinis margumynas. Apie rinkimus ir miesto situaciją nuomonėmis su „Šiaulių kraštu“ pasidalijo du šiauliečiai: Kovo 11- osios akto signataras, Šiaulių universiteto docentas Mindaugas Stakvilevičius ir istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Dangiras Mačiulis.
D. Mačiulis: „Neturėjau pasirinkimo“
Vilniuje dirbantis šiaulietis istorikas, mokslų daktaras Dangiras Mačiulis tiesiai sako, jog Šiaulių savivaldybės tarybos ir mero rinkimuose neturėjo pasirinkimo.
Asmenybių pilkuma
– Bet, vienaip ar kitaip, šiauliečiai merą turės išrinkti – kaip vertinate likusius du kandidatus?
– Daugiau simpatijų yra Artūrui Visockui. Jis turi poziciją, imponuoja jo visuomeniškumas. Bet ar jam užteks politinės ir valdymo patirties? Jis nepanašus į politiką, kuris mokėtų eiti į kompromisus. O politikoje neišvengiamai reikia eiti į kompromisus.
Apie V. Simulik turiu nuomonę, bet, atleiskite, neatsakysiu.
Į partijas žvelgiant, kelia abejonių jų ideologinės vertybės. Žinau, kas yra socialdemokratai, kas yra konservatoriai. O kas kiti? Kas, pavyzdžiui, yra Darbo partija, aš nežinau.
Kita vertus, partijų ideologinės ribos yra išsitrynusios – neretai socialdemokratai elgiasi kaip konservatoriai, ir atvirkščiai.
Tiesą sakant, keista ir tai, kad partijų iškelti atstovai yra gana pilkos asmenybės. Ir patirties, ir kompetencijos atžvilgiu.
Jeigu Vidmantas Japertas nebūtų pasitraukęs iš mero rinkimų, būčiau už jį balsavęs. Jis turėjo įvariapusės patirties – ir savivaldoje, ir politinės, ir valdymo.
– Neretai aiškinama, jog savivaldoje nereikia jokios ideologijos – reikia tik gero šeimininko.
– Vertybiniai dalykai yra labai svarbūs – jie atskleidžia asmenybę. Keli nepriklausomi piliečių sambūriai susibūrė – juose pakankamai yra tokių žinomų žmonių, už kuriuos būčiau pasirengęs balsuoti.
Šie rinkimai parodė, kad žmonės ieško būtent asmenybių.
Partijos ir negalėjo laimėti
– Kaip manote, kodėl partijos nesulaukė didesnio palaikymo, tarp jų – socialdemokratai, kurie valdė miestą?
– O kodėl jie turėjo laimėti? Ką tokio gero padarė miestui, kad laimėtų?
– Kokias išvadas partijos turėtų pasidaryti?
– Partijos jokių išvadų seniai nedaro. Mažai iš viso žinome, kas dedasi partijų viduje. Bet kai pasižiūri į kai kuriuos partinius lyderius, sunku patikėti, kad partijose nėra kitų žmonių.
Susidaro ir įspūdis, kad joms nerūpi jaunimas, jaunoji politikų karta. Kita vertus, galima pajuokauti – kas iš jaunimo gali eiti į konservatorių partiją?
– Vilniuje dirbate, kaip Šiauliai atrodo žvelgiant iš šalies? Ar po rinkimų Šiauliai pasidarys mielesni?
– Iš šalies Šiauliai neatrodo kitaip nei Alytus ar Panevėžys. Šiaulių situacija – analogiška. Todėl žmonės ir ten atėjo balsuoti už nepartinius sąrašus.
Šiauliai man yra mieli. Kai sakoma, kad Vilnius skriaudžia Šiaulius, tai pasižiūrėkime, ar patys jų neskriaudžiame?
Ar Vilnius nuskriaudė Šiaulių universitetą? Ne – patys susilpninome akademinę bendruomenę.
Buvo duota galimybė patiems išsirinkti merą – ir aktyvumas padidėjo. Žmonės nėra abejingi, jiems rūpi spręsti bendrus reikalus.
M. Stakvilevičius: „Protestas prieš senus karvedžius“
Mindaugas Stakvilevičius, Nepriklausomybės akto signataras, mano, jog Šiauliuose rinkimai tapo protesto rinkimais.
– Dėl mero posto liko varžytis du nepartiniai – partiniai nušluoti. Ką tai rodo?
– Tokie yra sistemos, kurią vadinčiau visuotine rinkos ekonomika, padariniai – viešas ir kategoriškas protestas prieš tuos, kurie buvo, kurie yra ir kurie, deja, bus tos sistemos karvedžiai, viešai tituluojami politikais.
Betgi – ne politikai jie iš tikrųjų, o valstybės, miesto, rajonų vadybininkai. Kai sistema veikia ne tiek gamybos, žmogaus naudai, kiek paskirstymui ir tarpvalstybiniam erzeliui, kenčia žmonės. Jie per rinkimus ir atsilygina. Tik ar tiems? O lūkesčiai? Bus kaip buvę... Aš nematau esminio skirtumo tarp judėjimų ir žmonėms įsipykusių partijų.
– Taryboje – devynios partijos, judėjimai. Kaip manote, ar nebus dar didesnio paklodžių tampymo ir „auksinių“ balsų „pirkimo“ už postus?
– Nauji vadovai – nauji perskirstymo barai. Žinoma, pradžioje paskirstymų akcentai bus kiti, bet netrukus viskas vėl eis sava vaga – tokia sistemos valia.
– Kai kurie rinkėjai tikina, jog antrame ture nėra pasirinkimo, kad Šiauliai užspeisti į kampą: A.Visockas – tik „fotografas“, o V. Simulik – toks pat sisteminis žmogus, kaip kiti partinukai. Ką apie tai manote?
– Abu jie – mūsų Pedagoginio instituto auklėtiniai, ir nieko blogo apie juos negaliu pasakyti, tuo labiau, kad Valerijus – fizikas. Peršasi analogija: inžinierius geriau tvarkė Lietuvos ūkį nei muzikologas ar bažnyčių restauratorius. Manau, kad ir vienas, ir kitas ne iškart pasieks buvusio mero Vytauto Juškaus lygį.
– Ar įžvelgiate, kad būsimi merai turėtų Šiaulių viziją, kuri pabudintų miestą, miestiečius telktų?
– Manau, kad merų – ne ūkio specialistų – pagrindinė priedermė – suburti kvalifikuotą padorių žmonių (tokių miestas tikrai turi) komandą, kuri rastų, kaip atgaivinti miestą. Tokia naujų merų misija – vadovauti kolektyvams.
Kalbino Rūta JANKUVIENĖ
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PILKUMA: Dangiro Mačiulio nuomone, tarp kandidatų į merus vyravo pilkuma, o per šiuos rinkimus žmonės ieškojo ryškių asmenybių.
Jono TAMULIO nuotr.
PROTESTAS: Mindaugas Stakvilevičius mano, jog rinkimai buvo protestas prieš senus „karvedžius“, bet ir naujuosius greitai įtrauksianti ta pati sistema.
KLAUSIMĖLIS: Artūras Visockas ir Valerijus Simulik svajoja išplukdyti į plačius vandenis Šiaulių valtį – su kuriuo ji nenuskęs?
