Naujausios
Europos Sąjungai galima daryti įtaką
Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius, po pusmečio veiklos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, sako, kad galima ir reikia daryti įtaką Europos Sąjungos institucijų sprendimams: „Dabar skundžiamės, Briuselis “nuleido“ direktyvą — niekas nenuleido, patys nebuvome aktyvūs“.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Atstovas penkerių metų kadencijai
Du Europos komitetai — Regionų bei Ekonomikos ir socialinių reikalų (EESRK) — yra tos Europos Sąjungos (ES) institucijos, kurių nuomonės dėl rengiamų direktyvų, kitų dokumentų prašo ir į ją atsižvelgia Europos Parlamentas ir Europos Komisija. Komitetai ir patys gali iškelti problemą.
„Demokratijos esmė yra išgirsti ir atsiklausti visuomenės grupių ir subalansuoti interesus, — sako A. Jonuška. — Europos Parlamentas sudarytas partijų principu, Regionių komitete atsovaujama renkamoms įvairių lygių valdžioms, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitete — organizuotai pilietinei visuomenei.“
Pastarajame komitete A. Jonuška yra vienas iš devynių Lietuvos delegacijos narių. Iš viso komitete dirba 344 visų 27 ES šalių atstovai.
Laimėjęs konkursą penkerių metų kadencijai A. Jonuška nuo praėjusių metų spalio EESRK atstovauja darbdavių grupei. Komitete dar veikia darbuotojų (profsąjungų) ir nevyriausybinių organizacijų grupės. Komiteto nariai jungiasi ir į šešias sekcijas pagal veiklos sritis. A. Jonuška dirba trijose sekcijose — vidaus rinkos, užsienių ryšių ir socialinės apsaugos.
Svarbiausios aktualijos
Komitetas šiuo metu svarsto tas aktualijas, kurios svarbios ir Lietuvai: energetika, demografinė padėtis ir šeimos politika.
Intensyvios diskusijos vyksta dėl vieningos energetikos rinkos kūrimo, dėl energetikos prioritetų, energetinių išteklių vieningo pirkimo iš trečiųjų šalių. Taip pat dėl vieningos transporto sistemos kūrimo.
„Mes suinteresuoti, kad ši sistema atsirastų kuo greičiau, kad startas būtų 2015 metai, o ne 2030 metai, kaip dabar numatoma strategijoje“, — sako A. Jonuška.
Diskutuojama ir dėl žemės ūkio politikos. Svarstoma, jog ES šalyse tiesioginės išmokos žemdirbiams turi būti suvienodintos, mokamos tik tiems, kurie aktyviai veikia žemės ūkio rinkoje. Išmokos galinčios skirtis tik dėl klimatinių sąlygų.
Pradėtos ir ypač svarbios Lietuvai diskusijos dėl socialinio mokesčio už „protų“, darbo jėgos nutekėjimą į kitas ES šalis.
„Briuselyje terminai “emigrantai“ ar “imigrantai“ vartojami tik kalbant apie darbo jėgą iš trečiųjų šalių, — sako A. Jonuška. — Apie tokią emigraciją, kai išvykstama iš ES šalies į ES šalį, sakoma “ vidaus darbo rinkos judėjimas“. Tačiau mums jis jau kelia didžiulių problemų. Todėl keliame klausimą, kad šalims, iš kurių emigruojama, būtų sugrąžinama dalis mokesčių — už suteiktą išsilavinimą, darbo įgūdžius.“
Pakeisti galima argumentais
Komitete atskiru klausimu sudaromos darbo grupės. Jos teikia savo nuomonę svarstyti sekcijose. Po to dokumentų projektai keliauja į sesiją, kurioje juos svarsto ir balsavimu priima ar atmeta visi komiteto nariai.
Net sesijos metu, anot A. Jonuškos, dar įmanoma keisti dokumentų redakciją, jeigu turi argumentuotą pasiūlymą. Pasiūlymo teisę turi kiekvienas narys, o komiteto prezidentas privalo komiteto nario pasiūlymą teikti balsuoti.
Keliauti į Briuselį A. Jonuškai tenka vieną du kartus per mėnesį, bet darbas vyksta nuolat — internetu, elektroniniu paštu. Darbo grupėse vartojamos anglų, vokiečių, prancūzų kalbos. Sekcijose pagrindinio pranešėjo kalba verčiama į pagrindines ES kalbas, o iš jų vėliau į visas kitas ES kalbas. Tik sesijose visi dokumentai ir pranešimai verčiami iš karto į visas ES kalbas.
Atstovui svarbus tarpininko vaidmuo
„Per tą gerą pusmetį susipažinęs, kaip veikia komitetas, supratau, ką pats galiu nuveikti, — sako A. Jonuška. — Įsirašiau į darbo grupes, ir, pavyzdžiui, kokią nepalankią mums nuomonę galiu mėginti keisti jau pačioje pradžioje. Todėl man labai svarbi yra regiono verslo, nevyriausybinių organizacijų nuomonė, nes nesu visų galų meistras. Man galima skambinti, susitikti. Galiu komitete pristatyti net visiškai žalią nuomonę. Padiskutuotume ir gal naujų įdėjų gimtų.“
Anot A. Jonuškos, svarbu suvokti, jog iš tokių bendrų pastangų galima turėti daug naudos.
„ES daug daroma tam, kad kiekviena problema būtų visapusiškai išdiskutuota, — teigia Lietuvos atstovas. — Dabar sakome: “Mums nuleido direktyvą“. Niekas nenuleido, ji buvo diskutuojama, tik gal buvo nelabai aktyvūs mūsų atstovai. O jeigu mūsų nuomonės nepriima kitos šalys, jeigu mes nerandame sąjungininkų, tada turime atsižvelgti į tai, kad Europoje vyrauja kitokia nuomonė, nei mūsų. Bet mes turime šansą per savo delegacijos narius veikti ir tą reikia daryti.“
ATSTOVAS: Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška, Lietuvos delegacijos narys Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, atstovauja darbdaviams ir yra pasirengęs būti tarpininku tarp regiono verslininkų ir ES institucijų.
Jono TAMULIO nuotr.
