Greimas be cigaretės

Greimas be cigaretės

A. J. Grei­mo 100-osios gi­mi­mo me­ti­nės bu­vo įtrauk­tos UNES­CO su­kak­čių są­ra­šą.

Lie­tu­vos res­pub­li­kos LR Sei­mas 2017 me­tus bu­vo pa­skel­bęs Al­gir­do Ju­liaus Grei­mo me­tais.

Grei­mas be ci­ga­re­tės

Pas­te­bė­ti­na, kad pa­sau­ly­je ži­no­mas lie­tu­vių kil­mės pran­cū­zų kal­bi­nin­kas, mi­to­lo­gas, vie­nas iš žy­miau­sių šiuo­lai­ki­nės se­mio­ti­kos at­sto­vų A. J. Grei­mas (1917–1992), 1934–1935 m. stu­di­ja­vo tei­sę Kau­ne Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­te, 1936–1939 m. – kal­bo­ty­rą Gre­nob­lio uni­ver­si­te­te. Grį­žo į Lie­tu­vą 1939 me­tais. Įdo­mu, kad 1940–1944 m. gy­ve­no Šiau­liuo­se, mo­ky­to­ja­vo Mer­gai­čių gim­na­zi­jo­je ir Pre­ky­bos ins­ti­tu­te, bu­vo Tau­ti­nės lie­tu­vių stu­den­tų kor­po­ra­ci­jos Neo-Lit­hua­nia na­rys, pri­klau­sė Lie­tu­vos šau­lių są­jun­gai. Ar­tė­jant Ta­ry­bi­nei ar­mi­jai pa­si­trau­kė į Va­ka­rus.

Šiau­lių cent­re, fa­sa­de virš mies­to laik­ro­džio le­ga­liai įsi­tvir­ti­no spar­nuo­ta fra­zė “Kul­tū­ra yra vie­na, tin­kan­ti vi­soms ša­lims – žmo­gaus kultūra”, o prie ŠPI Hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to stu­den­tiš­ką jau­nys­tę, tar­si rū­ky­mo zo­ną, sim­bo­li­zuo­ja juo­dao­džio as­mens gal­va su ci­ga­re­te bur­no­je. Do­ro­vi­niu pliu­ra­liz­mu dvel­kia dail. R. Uo­gin­tie­nės “Laumės” lū­pos, šnibž­dan­čios se­mio­ti­nės struk­tū­ros pra­smės izo­to­pi­jas. Ver­ta pri­si­min­ti ir ka­vi­nę-val­gyk­lą “Greima” ki­to­je Vy­tau­to g. pu­sė­je, prie­šais ŠU bib­lio­te­ką, taip pat – me­mo­ria­li­nę len­tą ant Didžd­va­rio gim­na­zi­jos fa­sa­do. Tai – materialios A. J. Greimo intelekto pabiros Šiauliuose.

2017 m. gruo­džio 18 d. Kau­ne, K. Do­ne­lai­čio gat­vė­je, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to bei Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to priei­go­se, bu­vo ati­deng­tas pa­mink­las, ku­rį ini­cia­vo Lie­tu­vos są­jū­džio Kau­no ta­ry­ba bei pro­f. R. Kaš­po­nis.

Au­to­rius – skulp­to­rius Sta­sys Žir­gu­lis. Tas pa­ts skulp­to­rius, ku­rio šiau­lie­tis Po­vi­las Vi­šins­kis žiū­ri į šiau­lie­tį Al­gir­dą Ju­lių Grei­mą, nes Lie­tu­va – švo­ge­rių kraš­tas, gi šiuo­lai­ki­nis me­nas – per­for­man­sų rin­ki­nys, ver­čian­tis dis­ku­tuo­ti, pils­tant iš tuš­čio į kiau­rą.

Siū­lau pa­dis­ku­tuo­ti, ži­nant, kad nie­ko ne­ži­no­me apie J. Grei­mą ir se­mio­ti­kos moks­lą. Kad bū­tų leng­viau – tal­pi­nu ke­lias pro­f. A. Sver­dio­lo min­tis už­tik­tas spau­do­je, kad mums būtų lengviau tuščiažodžiauti.

A. J. Grei­mas pra­tur­ti­no se­mio­ti­ką ori­gi­na­lio­mis se­mio­ti­nės struk­tū­ros, dis­kur­so, pra­smės izo­to­pi­jos, na­ra­ty­vi­nės gra­ma­ti­kos, na­ra­ty­vi­nės pro­gra­mos, se­mio­ti­nio vyks­mo ir veiks­mo, se­mio­ti­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos, mo­da­lu­mo, kom­pe­ten­ci­jos ir ki­to­mis są­vo­ko­mis. Jis su­kū­rė teo­ri­ją, ap­ra­šan­čią ženk­lų sis­te­mų su­si­da­ry­mo ir jų funk­cio­na­vi­mo uni­ver­sa­lius prin­ci­pus, tų sis­te­mų ry­šius ir są­vei­ką, ku­rio­je pliu­ra­liz­mas, gau­sa sie­ti­ni ne su drau­di­mais, o la­biau su kū­ry­bi­nė­mis ir as­me­ni­nė­mis prie­lai­do­mis. Se­mio­ti­kos ir ap­skri­tai struk­tū­ra­liz­mo trium­fo lai­kai, kaip ma­nė pa­ts A. J. Grei­mas, tru­ko iki 1968 me­tų. Vė­liau įvy­ko ga­na įdo­mi trans­for­ma­ci­ja: vi­si jo mo­ki­niai nuo me­to­do­lo­gi­nio griež­tu­mo pe­rė­jo prie kū­ry­biš­kes­nio, įvai­res­nio ra­šy­mo. Tad da­bar yra ne vie­na se­mio­ti­ka, o daug jos at­mai­nų...

A. J. Grei­mui bu­vo ne­sve­ti­ma liau­diš­ka iš­min­tis. Kai so­viet­me­čiu Pa­ry­žiu­je jį ap­lan­kę ko­lū­kio pir­mi­nin­kai paklau­sė „Pro­fe­so­riau, ką mums da­ry­ti?“, jis at­sa­kė: „Da­ry­kit vai­kus“.

Vilius Puronas