\"Grūskit tuos gyvūnus lauk\"

\"Grūskit tuos gyvūnus lauk\"

"Grūskit tuos gyvūnus lauk"

Gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ gyventojai vėl gali tapti benamiais. Organizuotame paramos koncerte Šiaulių kultūros centre paaukoti vos 85 eurai. Jie bus skirti beveik 50 kačių ir 20 šunų, tačiau tokios paramos jau nebeužteks.

Simona KVEDERYTĖ

simona.k@skrastas.lt

Investavo lėšas į privatų pastatą

Gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ vadovės Orintos Jazdauskaitės teigimu, iš dabartinio pastato, esančio už Rėkyvos, Lingailių kaime, prieglauda verčiama išsikraustyti.

Gyvūnai dabar laikomi privačiame pastate – buvusioje skerdykloje. Jį, pasak O. Jazdauskaitės, savininkė šešerių metų panaudos sutartimi patikėjo prieglaudai. Dabar norinti imti nuomos mokestį – 150 eurų per mėnesį. Kitaip teks išsikraustyti jau rugpjūtį.

„Kai mes prieš dešimt mėnesių įkūrėme gyvūnų globos namus ir čia atsikraustėme, pastatas buvo prastos būklės. Investavome kone 50 tūkstančių litų. Savanoriai daug dirbo. Todėl dabar vieta ne tokia baisi. Ir panoro imti mokestį? Juk mes ne pelno siekianti organizacija, iš ko mokėsime nuomą? Mes maistui tiek išleidžiame“, – piktinosi O. Jazdauskaitė.

Prieglauda trukdo ir gyventojams

O. Jazdauskaitei dėl panaudos sutarties keitimo ir nuomos mokesčio kyla klausimų. Ar teisėtai patalpų savininkė keičia sutartį, turinčią galioti šešerius metus? Ji žada konsultuotis su teisininkais.

Kol kas „Šiaulių letenėlių“ vadovė dar derasi su pastato savininke, šiuo metu gyvenančia užsienyje.

Kliūčių prieglaudai gyvuoti yra ir daugiau. Netoliese gyvenantys kaimynai skundais atakuoja policijos pareigūnus, Šiaulių rajono savivaldybę, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Nepatenkinti šunų keliamu triukšmu. Priekaištauja ir dėl gyvūnų vedžiojimo. Esą savanoriai nesurenka pakelėse paliktų ekskrementų.

„Suprantu kaimynus. Trukdo jiems tas triukšmas, jiems nemaloni gyvūnų kaimynystė. Bet stengiuosi visuomet kalbėtis su jais, tartis, įspėti, jei žinau, kad, pavyzdžiui, dezinfekuosime patalpas ir gyvūnus dieną laikysime lauke. Tačiau niekas nepadeda. Jie nenori mūsų kaimynystės ir viskas. Sakė, kad eis iki galo, kad tik mūsų neliktų“, – pasakojo Orinta.

Ji kiekvieną mėnesį mina policijos slenkstį. Dėl gyventojų, pasipiktinusių triukšmu, skundų, mergina jau gavo įspėjimą. Vėliau gali sekti baudos ir teismas.

Kaimynai išsakyti savo poziciją „Šiaulių kraštui“ atsisakė.

Valdininkai finansiškai neremia

Gyvūnų globos namuose „Šiaulių letenėlė“ atsiduria šunys ir katės, kuriuos Gruzdžių beglobių gyvūnų karantino tarnyboje ketinama utilizuoti. Ten savanorės nuolat skambina ir keturkojus gelbėja nuo mirties.

Orinta pasakoja, kad už tokią veiklą iš Šiaulių rajono savivaldybės negavo jokios paramos. Buvusios kadencijos valdžia ketino prieglaudos teritoriją aptverti tvora. Pažadas neištesėtas.

„Šiaulių letenėlėje“ lankėsi ir dabartinės valdžios atstovai, tačiau taip pat paragino išsikelti.

„Valdžia pareiškė, kad atstovauja gyventojams, o ne šunims. Jie aiškiai pasakė: grūskit tuos gyvūnus lauk, išdalinkite juos vienur ir kitur“, – sakė Orinta.

Pasiūlė žemės plotą

Šiaulių rajono savivaldybė globos įstaigai siūlo žemės sklypą, priklausantį Lietuvos kariuomenei. Kad jį galėtų išsinuomoti, gyvūnų globos namų vadovė privalo parašyti prašymą.

„Savivaldybė tarpininkaus ir padės gauti tą žemę. Lietuvos kariuomenė neprieštarauja ją perleisti prieglaudai. Ten nėra jokių patalpų. Padėti jas įsirengti prieglauda lėšų neprašė“, – sakė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ingrida Venciuvienė.

Jos teigimu, svarbiausia buvo surasti prieglaudai tinkamą teritoriją ir išvengti besitęsiančio konflikto su gyventojais. Nors prieglauda yra reikalinga, tačiau savivaldybė gyvūnams išlaikyti pinigų skirti nežada.

O. Jazdauskaitė sako, jei siūloma žemė atiteks prieglaudai, čia planuojama pastatyti kilnojamus vagonėlius. Prireikus, juos būtų galima perkelti kitur ir nebetektų investuoti į patalpas, iš kurių tektų vėl kraustytis.

„Patys rankų dar nenuleidome. Taip pat ieškome teritorijos prieglaudai. Gal atsiras žmonių, galinčių nebrangiai parduoti žemės plotą arba net atiduoti. Tuomet turėtume savo teritoriją ir nebereikėtų niekur keltis. Žinoma, bandome ieškoti ir lėšų gyvūnams transportuoti, įsikurti naujoje vietoje. Kreipiamės į verslininkus“, – išeičių ieško O. Jazdauskaitė.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

SKUNDAI: Gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ įkūrėja ir vadovė Orinta Jazdauskaitė dėl kaimynų skundų kiekvieną mėnesį mina policijos slenkstį.

PASTATAS:  Prieš dešimt mėnesių įsikūrę gyvūnų globos namai į apleistą pastatą jau investavo apie 50 tūkstančių litų, sakė benamių gyvūnų gelbėtoja Orinta Jazdauskaitė.

PROBLEMA: Šunų lojimas tapo viena iš priežasčių vietos gyventojams skųsti globos namus policijai.

PASIŪLYMAS: „Valdžia pareiškė, kad atstovauja gyventojams, o ne šunims. Jie aiškiai pasakė: grūskit tuos gyvūnus lauk, išdalinkite juos vienur ir kitur“, – sakė Orinta.