Naujausios
TARP DANGAUS IR ŽEMĖS
Ir virtualiame pasaulyje skleidžiasi jausmai
Iš pradžių jie vienas kitam buvo „Daivuse“ ir „Merkasz“ – priešininkai internetinėje kortų partijoje. Nei veido, nei amžiaus. Ir dėl lyties garantijų nebuvo. Viename internetiniame tinklalapyje jie tarpusavyje lošė kortomis, kol... sukūrė šeimą. Tikrą, ne virtualią.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Laimę išlošė kortomis
Šiauliečiai Daiva ir Virgilijus (pavardė redakcijai žinoma) yra laiminga šeima. Augina dvi dukras ir linksmai prisimena savo pažintį. Iki šiol juokauja, kad antrąją pusę ir vedybinę laimę jie išlošė kortomis.
Viskas prasidėjo prieš septynerius metus. Ji buvo studentė, o jis dar moksleivis. Vienas kito nebuvo matę niekada gyvenime.
Abu pradėjo lankytis toje pačioje internetinėje svetainėje, kurioje visi „online“ lošė kortomis.
„Trejus metus žinojau tik jo slapyvardį. Žaidėme, „čiatinome“ ir taip vienas kitą po truputį pažinome“, – pasakoja Daiva.
Draugės, su kuriomis gyveno viename kambaryje, taip pat lošė. Netrukus išsiaiškino, kad vienas jų priešininkas yra vaikinas iš Šiaulių. Jam tada buvo 17 metų. Dar po kurio laiko vaikinas atsiuntė nuotrauką. Daiva nė nepagalvojo, kad kažkada jis taps jos vyru.
Kone po pustrečių metų trukusių žaidimų visos trys merginos įsidrąsino ir pakvietė vaikiną į pasimatymą. Visoms kirbėjo klausimas: ar realybė labai toli nuo įsivaizdavimo?
Susitiko kavinėje, pabendravo. Prieš akis jau nebuvo kompiuterio ekrano, neslinko pokalbių tekstas su prierašu „Merkasz“. Balsas gyvas ir tikras, ir vaizdas aiškus. Daivai jis iškart krito į akį ir širdį.
Žaidimas išaugo į šeimą
„Per pirmąjį mūsų pasimatymą patiko jo liūdnos, mėlynos akys, pasakoja Daiva. – Tada dar neteikiau mūsų santykiams didelių vilčių. Vis dėlto už mane jaunesnis trimis metais“.
Po mėnesio į pasimatymą pakvietė Virgilijus. Atėjo su draugu, o Daiva – su drauge. Šįkart būsimoji pora galėjo vienas kitam skirti daugiau dėmesio. Po romantiško vakaro vaikinas pirmą kartą pabučiavo savo būsimąją – tik į žanduką.
Daivai buvo aišku – jis yra TAS.
Susitikdavo dažnai ir visada turėdavo apie ką pakalbėti. Žinoma, nepamiršo ir pomėgio lošti. Aptardavo kortų partijas, diskutuodavo. Ir visada liko dėkingi internetui, kuris juos suvedė.
Susituokė. Netrukus pradėjo lauktis pirmosios dukrelės. Vėliau – antros. Liepos mėnesį pora švęs trejų metų vestuvių sukaktį.
„Buvo visko – pykčių ir gražių akimirkų, tačiau ir dabar tarp kasdienių rūpesčių randame laiko kartu sulošti mūsų mėgiamą kortų žaidimą internete“, – sako Virgilijus.
Pernai vidutinė santuokos trukmė siekė 13,2 metų. Buvo įregistruota 10,3 tūkstančio ištuokų, tai yra 335-iomis (3 proc.) daugiau negu 2010 metais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PAVOJUS: Internetinės pažintys nėra uždraustas vaisius, tačiau kelia panašius pavojus, kaip ir gatvėje užkalbinti nepažįstamieji.
KELIAS: Meilė į širdį dažnai ateina ir virtualiu keliu.
PSICHOLOGO KOMENTARAS
Gyvo žmogaus niekas nepakeis
Lilija ŠILEIKIENĖ, psichologė:
– Ši istorija kelia daug gerų jausmų. Norisi žavėtis jaunų žmonių santykių gimimo istorija. Šis pasakojimas atspindi, kaip šie žmonės sugebėjo užauginti savo jausmus, subrandinti gyvus, realius santykius ir eina toliau bendru keliu.
Tai yra geras pavyzdys visiems, kurie pernelyg skeptiškai nusiteikę virtualių pažinčių atžvilgiu. Tačiau nėra viskas vienpusiška.
Mes gyvename laiku, kai nuolat bėgame nuo savęs. Neretai mūsų gyvenimuose pernelyg didelę erdvę užima ne tai, kas tikra, bet tai, kas pasislėpę už kompiuterių.
Po internetine anketa tarsi jaučiamės saugesni. Nereikia rodyti tikrų jausmų. Galima bet kada ištrinti nepageidaujamą kontaktą ar atsakyti ne spontaniškai ir gyvai, bet tada, kada to norime. Galime matyti kitą, o galime ir... nematyti.
Nemažai žmonių susikuria sau tokį pasaulį, kokį nori matyti patys. Arba tik tokį – kokį nori rodyti kitiems. Meistriškai sugebame daryti save vienišais.
Kuo ypatingos virtualios pažintys psichologiniu požiūriu? Nėra įprastų dirgiklių – stipriai apribotas vienas kito suvokimas, ne visai adekvačios reakcijos. Gyvai sąveikaudami, patiriame gyvybiškai svarbius suvokinius. Kitą žmogų gyvai matome, girdime, jaučiame jo kūno šilumą ir užuodžiame kūno kvapą, liečiame, atspindime jo nuotaikas. Pasitelkiame ir intuiciją.
Visa tai mums kuria niekur kitur nepakartojamą santykį su žmogumi. Jaučiamės unikalūs, vertingi.
Virtuali draugystė kažkuo panaši. Taip pat išgyvename susidomėjimą, smalsumą, meilę, laimę. Tik čia slypi keli pavojai – ilgą laiką bendraudami su žmogumi virtualiai, rizikuojame nusivilti. Susitikę gyvai, galime pasijusti visiškai svetimi.
Žmonių jausmai ir emociniai išgyvenimai yra tarsi užtaisytas dinamitas, kuris sunkiai pasiduoda protui. Jei tai nepilnaverčiai santykiai, jie linkę nutrūkti kur kas greičiau.
Ką daryti užmezgus virtualią pažintį? Kuo greičiau pradėti bendrauti gyvai. Nors, jei žmonės yra patenkinti tuo, jiems ir tik jiems patiems spręsti, kiek jiems tai priimtina, kuo jie iš tikrųjų rizikuoja ir ko trokšta. Šiuo požiūriu virtualios draugystės niekuo nesiskiria nuo realiųjų, tačiau realių žmonių santykių nepakeis niekas.
NUOMONĖS
Ką manote apie internetines pažintis?
Edita, 19 metų: „Kai buvau jaunesnė, internetinės pažintys buvo įdomios tuo, jog gali susirasti panašių į save žmonių, mėgstančių tuos pačius dalykus, klausančių tą pačią muziką, skaitančių tas pačias knygas. Tačiau toks bendravimas yra tarsi medaus laižymas per stiklainį – matai, bet skonio nejauti. Linkstu į tikrą bendravimą ir gyvas pažintis. Neretai būna, kad internete žmonės gali kalbėti nesustodami, o susitikus realybėje lieka temos apie orą.“
Petras, 44 metai: „Susipažinti – tai pažinti kitą realiai egzistuojantį žmogų, o ne savo fantazijas. Nesvarbu, kokiu būdu tą žmogų pažįsti – internetu ar telefonu. Jaunų „internautų“ bėda, kad jie ne pažįsta kitą žmogų, bet klimpsta į savo fantazijas, įsivaizdavimus. Žino tik jo vardą ar pseudonimą.“
Inga, 18 metų: „Dar ankstyvoje paauglystėje pradėjau internetu bendrauti su vaikinuku. Patikome vienas kitam, planavome vasarą susitikti. Vėliau pasirodė, kad jis turi merginą. Tai mane smarkiai paveikė. Susiradau kitą draugą internetu. Žinau, kad juo galiu pasitikėti.“
Živilė, 17 metų: „Vaikinai „kabina“ gana netašytais būdais – jokio padorumo ar mandagumo. Vieni iškart prašo sekso. Merginos irgi „geros“ – prisikelia provokuojančių nuotraukų, o paskui stebisi, kodėl visi komentarai apie antrą galą“.
Rima, 16 metų: „Pažinčių svetainėse daugiausiai lankosi ištvirkę, drovūs, stokojantys dėmesio arba neturintys ką veikti. Nepadoriausiais pasiūlymais žarstosi 28–40 metų vyrai. Jie atvirai siūlo užsiimti seksu, „pažaisti“ per kompiuterio kamerą. 17–24 metų vaikinai būna daug nuosaikesni. Jie siūlo susitikti kavos išgerti, pabendrauti, nueiti į filmą, tačiau ir šiems vulgarumas nesvetimas“.
Giedrius, 22 metai: „Tėvai moko vaikus nepasitikėti svetimais, saugotis, bet pamiršta tuos pamokymus perkelti ir į internetinę erdvę. Manau, kad dabar tai labai aktualu, nes dauguma ne tik jaunų žmonių turi laiko ir galimybių susipažinti tik internetu“.
