Istorikas miegą išmainė į keliones

MANO VASARA

Istorikas miegą išmainė į keliones

Portugalija, Lenkija, Pietų Korėja, Ukraina – tokie šios vasaros Šiaulių universiteto (ŠU) docento daktaro Simono Strelcovo darbo kelionių maršrutai. „Iš tiesų nemėgstu keliauti“, – šypsosi dėstytojas. Bet sunkiausia tik pajudėti iš namų. Į keliones jis išvyksta kaip baltas lapas, kad sugertų naują patirtį.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

MERS šešėlis

ŠU Humanitarinio fakulteto Istorijos katedros docentui daktarui S. Strelcovui įsimintiniausia – mėnesį trukusi viešnagė Pietų Korėjoje.

S. Strelcovas su kolege iš socialinių mokslų fakulteto Skaidre Žičkiene skrido į Pietų Korėjos miestą Gwangju.

Ketvirtame pagal dydį Pietų Korėjos mieste gyvena 1,5 milijono gyventojų. Čonamo nacionaliniame universitete studijuoja 25–30 tūkstančių studentų. Universitetas kasmet organizuoja vasaros studijas, jų metu sukviečia profesūrą iš viso pasaulio.

Vasaros pradžioje Pietų Korėja pasaulyje skambėjo dėl žinios apie MERS virusą. Profesūra neišsigando – atvyko visi, tik dalis studentų buvo ne tokie ryžtingi.

„Kolega iš Lenkijos skrido per Dubajų, oro uoste tikrino šio skrydžio keleivių temperatūrą. Mūsų, skridusių per Stambulą, netikrino, – sako S. Strelcovas. – Iš esmės MERS nėra – visi atvejai buvo fiksuoti Seule, po mirčių liga lokalizuota.“

Studentams S. Strelcovas dėstė kasdienybės istorijos Vakaruose kursą. Studentų, moksleivių darbštumas ir darbo krūvis pralenkė didžiausias ir lakiausias dėstytojo fantazijas.

„Jei miegi penkias valandas, gali įstoti į bet kurį universitetą. Jei miegi šešias valandas, tikriausiai niekur neįstosi“, – su tokia teorija buvo supažindintas S. Strelcovas.

„Mano dukra, gimnazistė, kartais skundžiasi dėl didelio krūvio. Studentai visuomet skundžiasi, kad reikia daug skaityti, – šypsosi dėstytojas. – O Pietų Korėjoje gimnazistų pamokos trunka nuo 8 ryto iki 10 vakaro.“

Kasdienybės istorijos studentų krūvis buvo intensyvus, teko ruoštis seminarams, rašyti recenzijas. Viskas buvo atlikta laiku ir kokybiškai. Pabaigoje studentai laikė egzaminą – rašė esė.

Išbandymas klimatu ir maistu

Pietų Korėjoje S. Strelcovui į akis krito žaluma. Vietinių teigimu, du trečdaliai teritorijos yra miškinga. Driekiasi žalios ryžių laukų, arbatos plantacijų terasos. Šalis labai kalvota, kalvos ritasi viena per kitą. Kur ne kur išlenda uolienos.

„Atrodė, kad esi ne visai gerai įkaitusioje lietuvių pirtyje“, – klimatą apibūdina dėstytojas. Oras nuolat įkaisdavo iki 30 laipsnių karščio.

Jei Lietuvoje mėgstančiam pabėgioti S. Strelcovui 10 kilometrų – menkniekis, Pietų Korėjoje po 5 kilometrų jausdavosi kaip nubėgęs 15 kilometrų.

Korėjiečiai nesilepina saule: įdegis rodo žemą socialinį statusą. Vietiniai minėjo, kad apsaugos nuo saulės, odos balinimo priemonių apyvarta yra milijardinė.

Pietų Korėjos maistą, kaip ir klimatą, šypsosi S. Strelcovas, priimi pagal fizinį pasirengimą. Jam aštrus skonis patiko. Bet kur atėjęs nemokamai gauni vandens. Sriuba taip pat nemokama, nesvarbu, kiek suvalgai.

Viešojo maitinimo įstaigos skirstomos į du tipus. Vienose klientai sėdi ant kėdės, kitose – ant kilimėlio prie 20 centimetrų aukščio stalo. Čia prireikia ištvermės ir sveikų kelių, nes valgymas trunka 1,5–2 valandas.

Patiekiama 10–15 mažučių lėkštelių su įvairiausiais pagardais, jie tinka prie pagrindinio maisto: žalėsių – salotų lapų, į kuriuos vyniojama viskas iš eilės.

Pietų Korėjos virtuvė turtinga jūrų gėrybių. Vienintelis trūkumas – nekokybiška ir brangi kava, kainuojanti maždaug 5 eurus. Brangi ir mėsa: kilogramas kiaulienos kainuoja 20 eurų, jautienos – 50–60 eurų.

„Įsitikinimas, kad visi geria žaliąją arbatą, nepasitvirtino, dažniausiai geria vandenį. Jokiu būdu gėrimo – ar tai būtų alus, degtinė, vanduo – negalima pačiam įsipilti į taurę, tai gali padaryti tik šalia esantis žmogus. Iš pagarbos pilančiajam stiklinė laikoma dviem rankomis. Kitaip tariant – niekas niekada nevartoja alkoholio vienas“, – sako S. Strelcovas.

Pamoka Lietuvos verslininkams – korėjiečių vadinama tobuliausia pasaulyje maisto pristatymo sistema. Už pristatymą mokėti nereikia. Maistą tiekėjai pristatys, kur bebūtum. Studentai per pietus parkuose išsitraukia telefonus – maistas atvyksta maždaug per 10 minučių.

„Į Phenjaną“

Svečiai vyko į ekskursijas, dalyvavo nacionalinės kultūros dienoje. Išbandė kaligrafiją, matavosi nacionalinius kostiumus, stebėjo inscenizuotas tradicines vestuves.

Nustebino Pasaulio studentų universiados atidarymo žvaigždžių koncertas – nors išgeriančių buvo, nesijautė jokios agresijos – net svirduliuojančių nesimatė. S. Strelcovui pavyko pamatyti ir universiados krepšinio rungtynes tarp Lietuvos ir Taivano rinktinių.

Didžiulį įspūdį paliko kelionė į demilitarizuotą zoną. Pasienio ruožas, lygiagretė, nusistovėjusi 1953 metais, dabar yra ir siena tarp dviejų Korėjų.

Į šią zoną šiaip nenuvažiuosi – asmens duomenis reikia nusiųsti iš anksto. Visus keleivius tikrino ir į autobusą įlipęs kariškis.

S. Strelcovas leidosi į vieną iš penkių tunelių, iškastų iš Šiaurės į Pietų Korėją. Visiems buvo išdalyti šalmai. Tuneliuose žema, siaura, drėgna.

Pateikiamos dvi oficialios tunelių atsiradimo versijos. Pietų Korėjos versija – tuneliai skirti greitam armijos transportavimui. Šiaurės Korėjos versija šiek tiek komiška. Pirminė: „Mes nieko nekasame!“ Bet tuneliai yra! „Na, gerai, kasame – ieškome anglių“. Bet granite nėra anglių! „Kasame, bet tik šiaip“.

Paskutinėje geležinkelio stotyje iš Pietų į Šiaurės Korėją turistai fotografuojasi prie durų su užrašu „Į Pchenjaną“. Moderni geležinkelio stotis, bėgiai, visa infrastruktūra žymi kelią į niekur. Maršrutas užsivėrė, kai Šiaurėje buvo nušauta pietietė moteris.

Nelengvi santykiai

„Klausydamasis apie Šiaurės Korėją, pagalvoji: Džordžas Orvelas būtų džiaugęsis knygos realizacija“, – sako S. Strelcovas.

Pietų korėjiečių teigimu, kasmet iš Šiaurės Korėjos pabėga apie porą tūkstančių žmonių. Dažniausiai – per Kiniją. Įprastai bėga neturintys giminaičių. Dalis Pietuose nepritapusių pabėgėlių emigruoja į Europą, JAV.

„Mano supratimu, Pietų Korėjai sudėtinga. Jaučiama kinų kultūrinė įtaka. Santykiai su Japonija dėl 1910–1945 metų kolonijinio laikotarpio yra dviprasmiški. Viena vertus, Japonijos kolonizavimo politika davė industrinį postūmį, kita vertus – labai skaudžių prisiminimų“, – sako S. Strelcovas.

Jam patiko korėjiečių pasakymas: „Mūsų požiūrio į Japoniją negalėtum vadinti draugišku. Bet kalba apie Japoniją ir apie japoną yra du skirtingi dalykai. Mes turime draugų japonų, bet tai nereiškia, kad patinka šalis.“

Kasdienybės ypatumai

95 procentai Pietų Korėjos gatvėse riedančių mašinų – vietos gamybos, 2–3 metų senumo „Hyundai“, KIA, „Samsung“. Keletas procentų – amerikiečių, vienas kitas vokiškas, dar retesnis – japoniškas automobilis.

Taksi paslaugos nebrangios, 20 minučių kelionės per miestą (apie 15 kilometrų) kainuoja 5 eurus.

Puikiai išvystyta viešojo transporto sistema. Sustojimai pranešami korėjietiškai ir angliškai, švieslentė autobuse įsižiebia taip pat dviem kalbomis. Amerikiečių įtaka šalyje labai jaučiama. Nemokėdamas anglų kalbos, negausi darbo.

Pensijų sistemos kaip ir nėra. Maždaug 65 metų asmuo išeina į užtarnautą poilsį, bet tai nereiškia, kad gauna išmokas. „Stebėdavausi, kad gatvėse bobutės, seneliai šluoja, dalija lankstinukus. Pasirodo, municipalitetas organizuoja darbus“, – sako S. Strelcovas.

Korėjoje nėra mums įprastų kapinių – kiekviena šeima turi kalnuose vietą, kur laidojasi ištisos kartos. Mirusieji kremuojami ir vežami laidoti į tą pačią vietą, kur palaidoti dešimtys protėvių. Kapai lankomi vieną dieną metuose.

Gangnam stilius

Sostinė Seulas – pasaulis pasaulyje. Mieste gyvena 10 milijonų, metropoliteno teritorijoje – 23 milijonai gyventojų. Nuo televizijos apžvalgos bokšto atsiveria Gangnam rajonas, žinomas iš hito „Gangnam style“. Buvęs užkampis, tapęs menininkų ir laisvės kultūros rajonu, vienu iš brangiausių Seule.

Seulas žavi šiuolaikine architektūra. Pasak vietinių, ją kūrė geriausi pasaulio architektai.

Nuo aukštesnių kalvų, kur pažvelgsi, ištįsta krikščionių bažnyčių bokštai. Šalyje vyrauja presbiterijonai. Katalikų daugiau Seule.

„Kiek esu keliavęs, niekur nemačiau tiek bažnyčių, kiek Pietų Korėjoje. Pagal korėjietišką supratimą Šiaulių pietinis mikrorajonas būtų skirstomas dar į 10 kvartalų, o kiekvienas kvartalas turėtų po bažnyčią“, – sako S. Strelcovas.

Bet didžiausią įspūdį Pietų Korėjoje S. Strelcovui paliko saugumo jausmas. Žmonių geranoriškumas tvyro ore.

Be televizoriaus pultelio

Pietų Korėja – tik viena iš S. Strelcovo vasaros kelionių. Birželis prasidėjo ERASMUS išvyka į Portugaliją, kur Viana do Castelo aukštojoje mokykloje studentams skaitė paskaitas.

Birželio viduryje vyko į Varšuvą (Lenkija) dalyvauti tarptautinėje konferencijoje, skirtoje japonų konsului Čijunei Sugiharai atminti.

Rugpjūtį S. Strelcovas tyrinėti lietuviškų pėdsakų vyks į Lvovą (Ukraina), kur vykdomas 1863 metų sukilimo kultūrinės atminties projektas. Lvove yra didelės sukilėlių kapinės, medžiagos turi Lvovo muziejus. Su Savivaldybės atstovais bus kalbama dėl sukilimo įamžinimo, įpaveldinimo.

Kada atostogauti, jei visa vasara – darbinės kelionės? „Kas miega 5 valandas, gali daug pasiekti“, – korėjiečių išmintį atkartoja S. Strelcovas. Sėdėjimas fotelyje su distanciniu pulteliu jam kuo toliau, tuo mažiau suprantamas.

„Artimiesiems sakau – aš nelabai mėgstu keliauti, esu sėslus žmogus, – šypsosi dėstytojas. – Bet žmogus planuoja, Dievas juokiasi.“

Ko gero, Dievas kikena ir dabar – rudenį S. Strelcovo laukia ERASMUS kelionė į Vengriją.

Simono STRELCOVO nuotr.

KRYPTIS: Simonas Strelcovas demilitarizuotoje zonoje rodo į Šiaurės Korėją.

SIMBOLIS: Paminklas demilitarizuotoje zonoje vaizduoja suskilusį pasaulį, kurį bandoma sulipdyti.

KOMANDA: Simonas Strelcovas su studentais prieš egzaminą Čonamo nacionaliniame universitete Pietų Korėjoje. Didelis Babelio bokštas per mėnesį susiklijavo į šaunią komandą.

MALDA: Pamaldos budistų šventykloje.

ĮSPŪDŽIAI: Simonui Strelcovui Pietų Korėjoje didžiausią įspūdį padarė žmonių geranoriškumas. Korėjiečiai, atkreipė dėmesį S. Strelcovas, yra labai bendruomeniški. Vietoje „Aš galiu padaryti“ yra „Mes galime padaryti“.

KELIAUTOJAS: Simonas Strelcovas prie krantinės Seule. Vakarop čia susirenka šimtai žmonių, vyksta jaunimo pasirodymai.

KALIGRAFIJA: Simono vardas korėjietiškai.

KOPŪSTAI: Žmogaus ūgio ąsočiuose rauginami kopūstai. Jų rasi visose kavinėse. Kopūstai, tarsi vynas ar viskis, vertinami pagal raugimo metus.

PARKAS: Pasaulio parke – įvairiausių tautų sodai.

KAIMAS: Autentišką kaimą šiaudiniais stogais juosia akmens tvora.

GĖRYBĖS: Pietų Korėja dosni jūros gėrybėmis.

PATIEKALAI: Pietų Korėjos vaišių stalas.

UŽKANDIS: Skrudintas aliejuje kirmėlės.