
Naujausios
Juostinis fotoaparatas dar netapo antikvarinis
Y karta šoka kelis dešimtmečius atgal – skaitmeninius fotoaparatus keičia juostiniais, ieškodami egzotikos ir staigmenos laukimo. Sendaikčių turguje jaunuoliai ieško1980–1990 metus menančių fotoaparatų. Ar nauja mada gali prikelti fotografijos juostą?
Gustė KAIRYTĖ
guste@skrastas.lt
Šiaulietė Virginija Savickaitė, metus gyvenanti ir studijuojanti Anglijoje, pasakoja, jog fotografijos niuansais pradėjo domėtis prieš šešerius metus. Drauge su sese nusipirko profesionalų veidrodinį fotoaparatą, papildomas blykstes bei objektyvus. Tačiau visai neseniai aparatui sugedus, į rankas paėmė 1994 metų juostinį „Minolta F20R“.
„Namie turiu dar senesnį modelį, tačiau jo nepavyko prikelti gyvenimui. Skelbimuose radau šį ir įsigijau už 5 eurus“, – sako Virginija.
Kita pašnekovė, šiaulietė Aneta Urbonaitė, „Ann Photography“ įkūrėja, metus dirbusi Nyderlanduose, šiemet grįžo į Lietuvą ir šiuo metu gyvena tik iš fotografės darbo. Šiuo hobiu domėtis pradėjo prieš aštuonerius metus. Akimirkas įamžindavo skaitmeniniu fotoaparatu iki tol, kol praeitą žiemą neišbandė juostinio „Zenit 12 CD“, pagaminto 1983 metais: „Užsimaniau tikrumo, gerai apgalvoto vieno kadro.“
Virginija Savickaitė juostiniu fotoaparatu fiksuoja ekskursijas, išvykas su draugais – prioritetą skiria žmonių fotografijai: „Ruošiu sau dovaną – visas per vasarą išnaudotas juosteles išryškinsiu vienu metu ir nuotraukas suklijuosiu į albumą. Į Lietuvą grįžtu kartą per metus, tai draugų nuotraukos bus ypatingas atsiminimas.“
Aneta Urbonaitė renginiuose naudoja skaitmeninį fotoaparatą, tačiau asmeniniam naudojimui pasirenka juostinį. Juostelėje kadrų kiekis ribotas, todėl mergina aiškiai žino, ką fotografuoti: „Man patinka įamžinti emociją, todėl daugiausia nuotraukų turiu su žmonėmis.“
Pasidomėjus, kiek gali kainuoti toks užsiėmimas, A. Urbonaitė suskaičiuoja, jog viena juostelė ir jos išryškinimas atsieina iki 13 eurų. V. Savickaitė sako, jog šešioms juostelėms jau išleido 30 eurų, o dar prisidės ir nuotraukų ryškinimas.
Anglijoje studijuojanti mergina išskiria, jos nuomone, ryškiausią skirtumą tarp fotoaparatų: „Tarkim, išmaniuoju telefonu pasidarai nuotrauką, įsidedi į socialinį tinklą tam, kad kiti išgyventų emociją su tavimi. O su juostiniu priešingai – lieka asmeniniame albume. „Minolta“ fotoaparatu fotografuoju sau, o ne kitiems.“
Fotografas, Šiaulių Fotografijos namų įkūrėjas Rolandas Parafinavičius vis dėl to mano, kad išaugusios juostinių fotoaparatų tendencijos nėra: „Juostiniais užsiima tie, kurie arba dar nėra bandę fotografuoti tokia technika, arba tie, kurie vis dar jaučia jaunystės nostalgiją.“
Kodėl juostiniai fotoaparatai turėtų būti pasirinkti vietoje skaitmeninių, fotomenininkas nemato prasmės. Jo nuomone, tai – praeities technologija, kuri savo amžių jau atgyveno: „Einame į priekį, todėl greta turime ir tobulėti. Juostiniai fotoaparatai tik žaidimas.“
Vytauto RUŠKIO nuotr.
„Juostiniu fotoaparatu fotografuoju sau, o ne kitiems“, – įsitikinus Virginija Savickaitė.
Jokūbo NOREIKOS nuotr. buvo siųsta DAINIAUS PAŠTU
Aneta Urbonaitė fotografuoja su dviem juostiniais fotoaparatais – 1983 metų gamybos „Zenit“ ir 2004 metų – „Canon“.