Ką apie pensijas nutyli politikai?

Ką apie pen­si­jas nu­ty­li po­li­ti­kai?

Rū­ta Vai­nie­nė

Ofi­cia­liai dar ne­pas­kelb­ta, bet val­dan­tie­ji jau ne­sle­pia: Sod­ros per­ve­di­mai į ant­ros pa­ko­pos pen­si­jų fon­dus, va­di­na­mie­ji „du pro­cen­tai“ – bus nai­ki­na­mi. Kas bus da­ro­ma su ki­tais „2+2” – dar svars­to­ma, kal­ba­ma apie ga­li­mas al­ter­na­ty­vas. Dėl Sod­ros 2 pro­cen­tų, ku­rie nuo 2020 me­tų tu­rė­jo tap­ti 3,5 pro­cen­tais – jo­kių al­ter­na­ty­vų nė­ra- tik nai­kin­ti.

Ko­kie to­kio pa­siū­ly­mo ofi­cia­lūs ar­gu­men­tai? Pra­džio­je bu­vo tei­gia­ma, ir ga­na at­vi­rai, kad pri­va­tūs pen­si­jų fon­dai „ati­ma“ pi­ni­gus iš da­bar­ti­nių pen­si­nin­kų. Vė­liau ak­cen­tas per­kel­tas į tai, kad ne­va tai kau­pi­mas pri­va­čiuo­se fon­duo­se ne­nau­din­gas pa­čiam kau­pian­čia­jam. Gud­rus vie­šų­jų ry­šių žings­nis idant su­ma­žin­ti bū­si­mų­jų pen­si­nin­kų pa­si­prie­ši­ni­mą. „Sod­ra jums duos dau­giau“ – sa­ko spren­di­mo pro­po­nen­tai ir api­pi­la įvai­ria in­for­ma­ci­ja, ne­va tu­rin­čia pa­tvir­tin­ti šį tei­gi­nį. Ta­čiau ši in­for­ma­ci­ja yra ten­den­cin­ga, o ne­re­tai ir klai­di­nan­ti, ir tai ver­ta iš­sa­miau ap­tar­ti. Tai­gi, ką nu­ty­li po­li­ti­kai ir jų ad­vo­ka­tai „eks­per­tai“, kal­bė­da­mi apie pen­si­jas?

Sod­ros fi­nan­si­nė būk­lė

Vi­sos da­bar­ties ir atei­ties Sod­ros pen­si­jos pri­klau­so nuo Sod­ros fi­nan­si­nės būk­lės, nuo to, kiek į ją su­mo­ka­ma įmo­kų, ir ko­kio dy­džio iš­mo­kos iš jos yra ski­ria­mos. Vie­šai pub­li­kuo­tuo­se straips­niuo­se tei­gia­ma, kad Sod­ros pen­si­ja pa­sta­ruo­ju me­tu di­dė­jo spar­čiau, nei au­go pen­si­jų fon­dų tur­tas. Po­li­ti­kai ir eks­per­tai nu­ty­li, kad pen­si­ja ne au­go, o bu­vo ke­lia­ma po­li­ti­niais spren­di­mais – neį­ver­ti­nant vi­sų kė­li­mo pa­sek­mių. Pri­si­min­ki­me kad ir 2007-tai­siais, so­cial­de­mok­ra­tų vy­riau­sy­bės me­tais, prieš pat kri­zę įvyk­dy­tą „V.Blin­ke­vi­čiū­tės pen­si­jų pa­di­di­ni­mą“ – kai ne­praė­jus nė me­tams pen­si­jas te­ko kirp­ti, nes Sod­ro­je at­si­vė­rė mil­ži­niš­ka sky­lė. Tuo tar­pu fi­nan­si­nes ga­li­my­bes mo­kė­ti po­li­tiš­kai nu­sta­ty­tas pen­si­jas už­tik­ri­no ne kas ki­ta, kaip gi­lus Sod­ros įklam­pi­ni­mas į sko­las. Gel­bė­jant Sod­rą, nuo šių me­tų sko­la bu­vo per­kel­ta į vals­ty­bės biu­dže­tą. Pui­kiai su­pran­ta­te, kad ji nie­kur ne­din­go.

Sa­ky­si­te, o pen­si­nin­kui vi­sa tai – tik į nau­dą. Jei Sod­ros sko­los yra na­cio­na­li­zuo­ja­mos, o pen­si­jų fon­dų nuo­sto­liai bū­na in­ter­na­li­zuo­ja­mi, gal Sod­ra – tik­rai ge­res­nė al­ter­na­ty­va žvel­giant pra­gma­tiš­kai egois­ti­niu žvilgs­niu? Klau­si­mas šiuo at­ve­ju yra toks: kiek kar­tų ir ko­kio dy­džio sko­las dar reikės/bus ga­li­ma kil­no­ti iš Sod­ros, kad ir to­liau bū­tų ga­li­ma vaizduoti/ už­tik­rin­ti, kad Sod­ros „grą­ža“ yra di­des­nė nei pen­si­jų fon­dų?

Aki­vaiz­du, kad kuo to­liau, tuo sun­kiau bus Sod­ros sko­las, kaip karš­tas bul­ves, per­mes­ti kam nors ki­tam. Na­cio­na­li­nio biu­dže­to „vaiz­de­lis“, pa­si­bai­gus 2014-2020 me­tų ES pa­ra­mos lai­ko­tar­piui, bus vi­siš­kai ki­toks nei mums šian­dien yra įpras­tas. Biu­dže­tų būk­lė pri­mins nar­ko­ma­ną, iš ku­rio stai­ga bu­vo atim­tas švirkš­tas. Dre­bės ne ku­ris nors vie­nas sek­to­rius, o ko­ne vi­sas ūkis, gal tik iš­sky­rus žem­dir­bius. Ti­kė­tis, kad Sod­ros sko­lų kil­no­ji­mas ga­li tap­ti tra­di­ci­niu – ne­pag­rįs­ta. Sod­ra tu­rės iš­si­lai­ky­ti pa­ti.

Šian­dien ir­gi tei­gia­ma, kad Sod­ra pa­ti iš­si­lai­ko, kad jos biu­dže­tas su­ba­lan­suo­tas. Da­bar, kai ra­šau šį straips­nį, siau­čia ypač di­de­lio mas­to gri­po epi­de­mi­ja. Ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lių iš­ra­šy­ta dvi­gu­bai dau­giau nei per­nai. Ži­no­ma, kad Sod­ros biu­dže­te toks li­gos pa­šal­pų mas­tas ne­bu­vo su­pla­nuo­tas – štai jums tik ma­žas pa­vyz­dys, kaip grei­tai ga­li­ma „pra­val­gy­ti“ Sod­ros ei­na­mų­jų me­tų per­tek­lių.

Pag­rin­do il­ga­lai­kiam Sod­ros tva­ru­mui tai­po­gi nė­ra jo­kio. Gy­ven­to­jų skai­čius ma­žė­ja. Ga­li­my­bės dar iš­plės­ti Sod­ros įmo­kų ba­zę jau iš­nau­do­tos – „įsod­rin­tos“ ne tik al­gos, bet ir vi­sų for­mų in­di­vi­dua­li veik­la. Įves­ti so­cia­li­nį drau­di­mą in­ves­ti­ci­jų ar pa­sy­vioms pa­ja­moms bū­tų vals­tyb­žu­diš­ka idė­ja, tad Sod­ra il­gai­niui ga­lės pa­si­kliau­ti iš es­mės tik al­gų, t.y. eko­no­mi­kos, au­gi­mu. Lie­tu­vo­je al­gų ki­li­mo re­zer­vas, bent jau šiuo me­tu, yra iš­nau­do­tas – al­gos ky­la spar­čiau nei dar­bo na­šu­mas, tad il­ga­lai­kio šal­ti­nio al­goms spar­čiai aug­ti – tie­siog nė­ra. Jei ir bus au­gi­mas – la­biau inf­lia­ci­nis, no­mi­na­lus. Pas­va­jo­jus, kad pil­dy­sis ro­ži­nis nuo­la­ti­nio al­gų au­gi­mo sce­na­ri­jus, Sod­ros pen­si­jai ko­ją vis vie­na kiš de­mog­ra­fi­ja. De­mog­ra­fi­ja yra tai, kur pa­pras­tai įklimps­ta ei­na­mų­jų įmo­kų – ei­na­mų­jų iš­mo­kų sis­te­mos, tai – abė­cė­lė. Mo­kan­čių­jų įmo­kas vis ma­žiau ir ma­žiau, o gau­nan­čių­jų iš­mo­kas – vis dau­giau ir dau­giau. Jų dau­gės ne tik dėl vi­suo­me­nės se­nė­ji­mo, bet ir dėl to, kad pen­si­jas pra­dės gau­ti ir nau­jai „įsod­rin­tie­ji“ – au­to­riai, pa­ten­ti­nin­kai, ki­ti, už­sii­man­tys in­di­vi­dua­lia veik­la. Pa­nai­ki­nus „du pro­cen­tus“, Sod­ros įsi­pa­rei­go­ji­mai dar la­biau augs, nes jos mo­ka­ma pen­si­ja ne­be­ma­žės, kaip yra da­bar, kai da­lį naš­tos nuo jos nu­ke­lia pri­va­tus kau­pi­mas.

Sod­ros pa­lai­ky­mo var­dan jau ne kar­tą bu­vo kei­čia­mi es­mi­niai sis­te­mos pa­ra­met­rai – ir tai yra įro­dy­mas, ko­kia yra tik­ro­ji Sod­ros būk­lė. Mes jau pa­ty­rė­me pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mą. Jau iš­plės­ta ap­mo­kes­ti­ni­mo ba­zė, jau pa­di­din­tas bū­ti­no­jo drau­di­mo sta­žas, jau iš­kel­tos su­si­da­riu­sios sko­los – ir po vi­so to sa­ko­ma, kad Sod­ros fi­nan­si­nė būk­lė yra ge­ra? Jei būk­lė bū­tų bu­vu­si ge­ra, vi­so to ne­bū­tų rei­kė­ję da­ry­ti. Da­bar gi, jei ne­bū­tų pa­da­ry­ti mi­nė­ti Sod­ros gel­bė­ji­mo veiks­mai, Sod­rai bū­tų, žmo­nių kal­ba kal­bant – ra­gas. Sod­ra sto­vi ant me­di­nių ko­jų, ant ne­tvir­tų fi­nan­si­nių pa­ma­tų – štai ko jums ne­pa­sa­ko po­li­ti­kai.

Tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų nuo­mo­nė

Ne­pa­sa­ky­da­mi tie­sios apie Sod­ros pa­dė­tį, „2 pro­cen­tų nai­kin­to­jai“ ne­si­bo­di pa­žer­ti kri­ti­kos pri­va­tiems pen­si­jų fon­dams. Įdo­mu tai, kad Lie­tu­vo­je daž­nai be­si­lan­kan­čių įvai­rių tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai, eks­per­tai, pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­mai pra­ktiš­kai ne­tu­ri kri­ti­nių pa­sta­bų ir pa­tei­kia tik rei­ka­lin­gus, bet nees­mi­nius to­bu­li­ni­mo pa­siū­ly­mus. Mus pa­sie­kia ga­na frag­men­tuo­ta in­for­ma­ci­ja apie šių ins­ti­tu­ci­jų at­lik­tus si­tua­ci­jos ver­ti­ni­mus – iš da­lies tai su­pran­ta­ma, nes spe­cia­lis­tai kal­ba ne vi­siems su­pran­ta­mu žar­go­nu, o ir ne vi­sa me­džia­ga bū­na vie­ša. Ta­čiau pa­ti spe­cia­lis­tų per­duo­da­ma ži­nia yra svar­bi. Nau­jau­sia ata­skai­ta – iš Tarp­tau­ti­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos (EB­PO). Į šią or­ga­ni­za­ci­ją Lie­tu­va sie­kia įsto­ti, to­dėl da­bar­ti­niu me­tu itin įsi­klau­so­me į jos re­ko­men­da­ci­jas.

Štai ką apie pen­si­jų kau­pi­mą (ant­rą­ją pa­ko­pą) sa­ko EB­PO, į ku­rios skel­bia­mas ge­ras pra­kti­kas Lie­tu­va re­mia­si ir ki­to­se sri­ty­se. Pir­ma iš­va­da, kad Lie­tu­vo­je vei­kian­ti pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­ma yra reg­la­men­tuo­ta tin­ka­mai. Ant­ro­ji iš­va­da api­ma pa­siū­ly­mus, kaip to­bu­lin­ti ant­rą­ją pen­si­jų kau­pi­mo pa­ko­pą. Pab­rėž­ti­na, kad vi­si pa­siū­ly­mai yra su­si­ję su pen­si­jų lė­šų in­ves­ta­vi­mu, su sklan­des­niu pe­rė­ji­mu iš kau­pi­mo sta­di­jos į iš­mo­kos ga­vi­mo eta­pą, su di­des­ne kon­ku­ren­ci­ja, su gy­ve­ni­mo cik­lo fon­dais, su di­des­niu pen­si­jų fon­dų da­ly­vių švie­ti­mu. Vis­kas skir­ta ne ant­rai pa­ko­pai nai­kin­ti ar ma­žin­ti, o jai iš­sau­go­ti ir to­bu­lin­ti. Ir – DĖ­ME­SIO. Jai plė­to­ti!

EB­PO ata­skai­ta iš­sa­miai kal­ba apie tai, kaip kau­pi­mą rei­kia plė­to­ti. Štai ką nu­ty­li po­li­ti­kai, kal­bė­da­mi apie pen­si­jų kau­pi­mą! Eks­per­tai kal­ba apie tai, dė­me­sio, įsi­klau­sy­ki­te, kad ant­ro­ji pa­ko­pa tu­rė­tų bū­ti pri­va­lo­ma, o ne lais­vai pa­si­ren­ka­ma. Eks­per­tai ak­cen­tuo­ja, kad kau­pi­mo sis­te­mo­je ne­pa­kan­ka vien tik pa­den­gi­mo pla­tu­mo, kai da­ly­vau­ja daug dir­ban­čių­jų as­me­nų. Ant­ro­sios pa­ko­pos pri­va­lu­mais, anot jų, tu­ri nau­do­ti ir tie, ku­rie dir­ba ne pa­gal dar­bo su­tar­tis, o už­sii­ma įvai­ria in­di­vi­dua­lia veik­la. Šį sis­te­mos pa­ra­met­rą eks­per­tai va­di­na tan­ku­mu. Pap­ras­tai kal­bant, siek­ti­na, kad kuo dau­giau žmo­nių Lie­tu­vo­je tu­rė­tų kau­pi­mo pa­ke­tą. Ir kad tai rei­kia da­ry­ti ASAP, t.y. kaip įma­no­ma grei­tai. Ir – dar kar­tą DĖ­ME­SIO! EB­PO ša­ly­se vy­rau­ja ten­den­ci­ja, kad ša­lys ap­skri­tai nu­sto­ja „žais­ti Sod­rą“ ir pe­rei­na prie vie­no­dos ba­zi­nės pen­si­jos, ku­ri mo­ka­ma ar­ba vi­siems dir­ban­tie­siems, ar­ba vi­siems pen­si­jos su­lau­ku­siems žmo­nėms ir bū­tent pen­si­jų kau­pi­mo. Ar ka­da nors gir­dė­jo­te tai iš po­li­ti­kų lū­pų? Ar jis ka­da pri­si­pa­ži­no, kad stu­mia Lie­tu­vą vi­siš­kai prie­šin­ga kryp­ti­mi, nei lin­ku­sios da­ry­ti EB­PO klu­bo na­rės?

Vie­toj iš­va­dų

Dvie­jų pro­cen­tų nai­ki­ni­mas su­pla­nuo­tas Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jai. Po­li­ti­kai ir Sod­ros ad­vo­ka­tai jau šian­dien šiam spren­di­mui pu­re­na dir­vą. Pra­var­tu bū­tų su­lauk­ti skaid­ru­mo ir su­ži­no­ti, kiek Sod­ros pi­ni­gų nu­kreip­ta šiam tiks­lui. Pra­var­tu bū­tų iš­girs­ti ir tei­si­nin­kų ko­men­ta­rus apie šį ra­di­ka­lų siū­ly­mą. O kiek­vie­nam žmo­gui ver­ta su­klus­ti – juk tai jū­sų lė­šas iš jū­sų są­skai­tos ke­ti­na­ma atim­ti. Ži­no­ma, po­li­ti­kai jums to ne­pa­sa­kys.