Ką parems parama būstui?

Ką pa­rems pa­ra­ma būs­tui?

Rū­ta Vai­nie­nė

Bai­gė­si Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­ja – bai­gė­si lai­ku, ir tai yra ge­ro­ji ži­nia. Spren­di­mų bu­vo ap­stu – ypač pa­sku­ti­nes dvi sa­vai­tes dė­me­sį kaus­tė mo­kes­čiai ir pen­si­jos. Pa­si­bai­gu­sio­je se­si­jo­je bu­vo pa­dė­tas ir tei­si­nis pa­ma­tas pa­dė­ti jau­noms šei­moms re­gio­nuo­se įsi­gy­ti pir­mą­jį jų būs­tą.

Kas se­kė „Idė­ja Lie­tu­vai“ pro­jek­tą, ži­no, jog tai bu­vo vie­na iš tų tri­jų su pu­se idė­jų, ku­rios tu­rė­tų Lie­tu­vą pa­kel­ti lyg ant spar­nų. Idė­ja, ku­ri dar bū­da­ma vi­siš­kai „ža­lio­je“ sta­di­jo­je, su­lau­kė ir dau­giau­siai kri­ti­kos.

Kri­ti­kos ne­ma­žė­ja ir da­bar, kai tu­ri­me skai­čius ir vi­sas de­ta­les, kaip jau nuo šio rug­sė­jo 1 d. jau­nos šei­mos ga­lės sem­ti vals­ty­bės pa­ra­mą. Šie­met – apie 115 lai­min­gų­jų. Ki­tą­met – ko­kie še­ši šim­tai. Koks 12 mi­li­jo­nų eu­rų per dve­jus me­tus nu­ke­liaus šiems as­me­nims.

Kam bu­vo su­kur­tas Fi­nan­si­nės pa­ska­tos pir­mą­jį būs­tą įsi­gy­jan­čioms jau­noms šei­moms įsta­ty­mas?

Iš tik­ro, su­ma­ny­mą la­bai sun­ku per­pras­ti – il­gai rei­kia gal­vo­ti, kur čia šuo pa­kas­tas, ar ko­kią są­moks­lo teo­ri­ją čia bū­tų ge­riau­sia pri­tai­ky­ti. Nes juk pa­ra­ma būs­tui – ano­kia čia nau­jie­na. Pa­ra­ma įsi­gy­ti ar iš­si­nuo­mo­ti būs­tą, so­cia­li­nis būs­tas eg­zis­tuo­ja jau tre­čią de­šimt­me­tį. Kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ro­mi il­gi są­ra­šai tų, ku­rie sto­vi ei­lė­je so­cia­li­niam būs­tui gau­ti.

Štai Vil­niu­je ei­lė­je lau­kia 1324 as­me­nys. Ko­dėl jie lau­kia ei­lė­je? Nes trūks­ta lė­šų. O tuo me­tu, kai trūks­ta lė­šų net so­cia­li­niam būs­tui, vals­ty­bė ima­si dar la­biau iš­plės­ti pa­ra­mą būs­tui įsi­gy­ti.

Pag­rin­di­nis, es­mi­nis šios nau­jo­sios pa­ra­mos skir­tu­mas nuo jau ga­lio­jan­čios – kad šei­moms, ku­rios gaus pa­ra­mą pa­gal šį nau­ją įsta­ty­mą, ne­bus tai­ko­mas tur­to ir pa­ja­mų tes­tas. Kol so­cia­liai rem­ti­ni as­me­nys lau­kia ei­lė­se, ir jiems nuo­lat trūks­ta fi­nan­sa­vi­mo, so­cia­liai ne­rem­ti­ni – gaus pa­ra­mos.

Sa­ko­te, rems jau­nas šei­mas? Ir­gi – ka­žin. Dau­giau­sia jau­nų šei­mų gy­ve­na di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se. O juo­se pa­ra­ma tei­kia­ma ne­bus. Įs­ta­ty­me gud­riai su­raiz­gy­tas kri­te­ri­jus, ko­kio­se te­ri­to­ri­jo­se ga­li­ma įsi­gy­ti re­mia­mo tur­to.

Prie šios įsta­ty­mo da­lies tu­rė­jo „ge­rai pa­dir­bė­ti“ koks ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tas, ge­rai iš­ma­nan­tis tur­to ver­čių že­mė­la­pius. Įs­ta­ty­me įtei­sin­ta, kad būs­tą ga­li­ma įsi­gy­ti te­ri­to­ri­jo­se, kur tur­to ver­tė dau­giau nei 65 pro­cen­tais ma­žes­nė už di­džiau­sią dau­gia­bu­čių ver­tę. Pro­jek­te bu­vo 60 pro­cen­tų ri­ba, vėl­gi smal­su, ko­kia te­ri­to­ri­ja bu­vo eli­mi­nuo­ta šiuo pa­kei­ti­mu.

Aiš­ki­na­ma­sis raš­tas tei­gia, kad ši pa­ra­ma pa­dės stab­dy­ti emig­ra­ci­ją. Pap­ras­tai žmo­nės iš ma­žų mies­te­lių ar ra­jo­nų cent­rų mig­ruo­ja į di­de­lius ar­ba į už­sie­nį. Ir mig­ruo­ja ne to­dėl, kad ne­tu­ri kur gy­ven­ti, o to­dėl, kad ne­tu­ri kur dirb­ti.

Kaip pa­ra­ma būs­tui ga­li pa­keis­ti šią kryp­tį, lie­ka neaiš­ku. Juk kai žmo­nės tu­ri dar­bą ir pa­ja­mų, būs­tas re­gio­ne – ga­na ne­sun­kiai ir ne­bran­giai iš­spren­džia­ma pro­ble­ma. O jei re­gio­ne –sodybų tuš­tė­ji­mo me­tas: nei dar­bo, nei klien­tų nuo­sa­vam vers­lui – kam tas būs­tas?

Pa­ra­mos me­cha­niz­mas ir­gi iš keis­tes­nių se­ri­jos. Pa­ra­ma nu­ma­ty­ta pro­cen­tais nuo būs­to ver­tės. Pa­ra­mos da­lis kin­ta, pri­klau­so­mai nuo vai­kų skai­čiaus, nuo 15 iki 30 pro­cen­tų būs­to ver­tės. Va­di­na­si, kuo bran­ges­nis būs­tas – tuo dau­giau eu­rų pa­ra­mos gau­ni.

Pa­ra­ma tei­kia­ma tik tuo at­ve­ju, jei būs­tui įsi­gy­ti ima­mams kre­di­tas iš kre­di­to įstai­gos. O jei šei­mai ga­li pa­sko­lin­ti ar­ti­mie­ji ir be pa­lū­ka­nų – pa­ra­mos ne­bus. Gy­ven­ti nau­ja­me būs­te ir­gi pa­čiam ne­bū­ti­na – nu­si­pir­kai, ga­vai pa­ra­mą, su­mo­kė­jai ban­kui ir lais­vas. Ga­li tė­ve­lius ap­gy­ven­din­ti kai­mo so­dy­bo­je. Po de­šim­ties me­tų jau ir par­duo­ti, ga­li, su­bsi­di­jos grą­žin­ti ne­be­rei­kės.

Pa­siū­ly­mas. Kaip da­bar yra vie­šai skel­bia­mi var­dai ir pa­var­dės tų, ku­rie lau­kia ei­lės so­cia­li­niam būs­tui, ly­giai taip ver­tė­tų skelb­ti ir pa­var­des tų, ku­rie gaus vals­ty­bės pa­ra­mą pa­gal nau­ją­jį įsta­ty­mą. Gal ten ir bus at­sa­ky­mas, kam gi rei­kė­jo to­kio keis­to įsta­ty­mo?