Kai ku­rių dar­buo­to­jų pa­ja­mos išau­go tūks­tan­čiu eu­rų

Kai ku­rių dar­buo­to­jų pa­ja­mos išau­go tūks­tan­čiu eu­rų

KO­MEN­TA­RAS

Kai ku­rių dar­buo­to­jų pa­ja­mos išau­go tūks­tan­čiu eu­rų

Ju­li­ta Va­ra­naus­kie­nė

„Sod­ros“ vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja

Be­veik 13 tūks­tan­čių gy­ven­to­jų at­ly­gi­ni­mai pir­muo­sius pen­kis šių me­tų mė­ne­sius bu­vo vi­du­ti­niš­kai bent 1 tūks­tan­čiu eu­rų di­des­ni ne­gu ati­tin­ka­mą lai­ko­tar­pį per­nai. Kas lė­mė šį at­ly­gi­ni­mų šuo­lį?

„Sod­ros“ duo­me­ni­mis, 80 pro­cen­tų as­me­nų, ku­rių šių me­tų pir­mų pen­kių mė­ne­sių vi­du­ti­nės mė­ne­sio dar­bo pa­ja­mos, nuo ku­rių su­mo­kė­tos so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos, per me­tus pa­di­dė­jo tūks­tan­čiu eu­rų ir dau­giau, gy­ve­no pen­kių di­džių­jų mies­tų ir jų ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­se. Kas ket­vir­to to­kį au­gi­mą pa­ju­tu­sio dar­buo­to­jo am­žius – 30–35 me­tai.

Ana­li­zuo­jant šių as­me­nų gru­pę pa­gal jų darb­da­vius, ma­ty­ti, kad pa­ly­gin­ti daž­nai šie žmo­nės dir­bo ne vien ban­kuo­se, kom­piu­te­rių pro­gra­ma­vi­mo ar duo­me­nų ap­do­ro­ji­mo veik­la už­sii­man­čio­se įmo­nė­se, bet ir uni­ver­si­te­tuo­se, di­džio­sio­se ša­lies li­go­ni­nė­se.

Šis ga­na reikš­min­gas pa­ja­mų di­dė­ji­mas su­si­jęs su au­gan­čia įtam­pa did­mies­čių dar­bo rin­ko­je, ku­ri jun­ta­ma ne tik pri­va­čia­ja­me, bet ir vie­ša­ja­me sek­to­riuo­se. Taip pat ga­li­ma įžvelg­ti ir še­šė­lio ma­žė­ji­mo ženk­lų.

Vie­na ver­tus, dar­bo vie­tos ku­ria­mos ten, kur gy­ve­na dau­giau žmo­nių. Ki­ta ver­tus, ir žmo­nės tu­rė­tų ju­dė­ti į tas vie­to­ves, kur yra dau­giau ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų. Vis dėl­to ne­dar­bo ly­gio ir pa­ja­mų skir­tu­mai tarp re­gio­nų iš­lie­ka.

Įta­kos tam ga­li tu­rė­ti ne tik did­mies­čiams ne­pa­kan­ka­ma re­gio­nų gy­ven­to­jų pro­fe­si­nė kva­li­fi­ka­ci­ja, bet ir per di­de­lės gy­ve­na­mos vie­tos kei­ti­mo ar­ba ke­lio­nių į dar­bą ir na­mo są­nau­dos.

Dar­buo­to­jų trū­ku­mas ir dėl to at­si­ran­dan­ti įtam­pa dar­bo rin­ko­je jun­ta­ma ne tik pri­va­čia­ja­me bet ir vie­ša­ja­me sek­to­riuo­se. Tarp pa­ty­ru­sių šį reikš­min­gą pa­ja­mų pa­di­dė­ji­mą žmo­nių pa­ly­gin­ti ne­ma­žai dir­ba aukš­to­jo uni­ver­si­te­ti­nio moks­lo, svei­ka­tos prie­žiū­ros veik­la už­sii­man­čio­se įstai­go­se, li­go­ni­nė­se.

Iš pri­va­čia­jam sek­to­riui bū­din­gų eko­no­mi­nės veik­los rū­šių la­biau­siai ti­kė­ti­na, kad 1 tūks­tan­čiu ir dau­giau eu­rų pa­di­dė­jo žmo­nių, dir­bu­sių pi­ni­gi­nio tar­pi­nin­ka­vi­mo, kom­piu­te­rių pro­gra­ma­vi­mo, duo­me­nų ap­do­ro­ji­mo, kon­sul­ta­ci­ne vers­lo ir val­dy­mo, kro­vi­nių ga­be­ni­mo veik­la už­sii­man­čio­se įmo­nė­se, pa­ja­mos.

Pa­gal pro­fe­si­jas tarp šios gru­pės as­me­nų dau­giau­sia įmo­nių ir or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vų bei įvai­rių pa­da­li­nių (par­da­vi­mo ir rek­la­mos, fi­nan­sų sri­ties, ga­my­bos ir pan.) va­do­vų. Pa­ly­gin­ti gau­su po­pu­lia­rių ir pa­klau­sių pro­fe­si­jų – rek­la­mos ir rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tų, va­dy­bos ir or­ga­ni­za­vi­mo ana­li­ti­kų, bu­hal­te­rių, pro­gra­mi­nės įran­gos kū­rė­jų.

Taip pat į po­pu­lia­riau­sių šios gru­pės as­me­nų pro­fe­si­jų de­šim­tu­ką pa­ten­ka jau anks­čiau mi­nė­tos vie­ša­jam sek­to­riui bū­din­gos pro­fe­si­jos: gy­dy­to­jai, aukš­tų­jų mo­kyk­lų dės­ty­to­jai, po­li­ti­kos ir ad­mi­nist­ra­vi­mo spe­cia­lis­tai.

Dau­giau­sia tarp žmo­nių, ku­rių pa­ja­mos pa­di­dė­jo dau­giau ne­gu 1 tūks­tan­tį eu­rų, 30–35 me­tų at­sto­vų. Jie su­da­ro maž­daug ket­vir­ta­da­lį (27 pro­c.) vi­sų į šią gru­pę pa­te­ku­sių as­me­nų: 28 pro­cen­tai vy­rų ir 26 pro­cen­tai mo­te­rų.

Nors ir mo­te­rims, ir vy­rams ti­ki­my­bė, kad pa­ja­mos reikš­min­gai pa­di­dės, šia­me am­žiaus tarps­ny­je yra di­džiau­sia, vis dėl­to iki 35 me­tų mo­te­rų ir vy­rų skai­čiaus san­ty­kis tarp as­me­nų, ku­rių pa­ja­mos pa­di­dė­jo dau­giau ne­gu 1 tūks­tan­čiu eu­rų, yra ma­žes­nis ne­gu vy­res­nių.

Tai ne­tu­rė­tų ste­bin­ti, nes šis gy­ve­ni­mo tarps­nis – tai lai­kas, kai mo­te­rys daž­nai išei­na gim­dy­mo ir mo­ti­nys­tės ato­sto­gų.

Vis­gi ma­žai ti­kė­ti­na, kad šio am­žiaus vy­rų pa­ja­mos išau­ga to­dėl, kad jie pra­de­da dau­giau dirb­ti, nes pe­ri­ma iš dar­bo rin­kos lai­ki­nai pa­si­trau­ku­sių mo­te­rų dar­bus. Vei­kiau jau kai ku­rios mo­te­rys dėl šei­my­ni­nių ap­lin­ky­bių tie­siog tu­ri pra­leis­ti tą lai­ką, kai šan­sai kop­ti kar­je­ros ir at­ly­gi­ni­mo au­gi­mo ko­pė­čio­mis, tu­rint tin­ka­mą kva­li­fi­ka­ci­ją, be­ne di­džiau­si.

Pu­sės į šią gru­pę pa­te­ku­sių žmo­nių dar­bo pa­ja­mos per me­tus pa­di­dė­jo 1 000–1 320 eu­rų. Dau­giau nei 3 tūks­tan­čiais eu­rų al­ga pa­di­dė­jo maž­daug aš­tuo­niems šim­tams žmo­nių.

Įdo­mu tai, jog šio­je gru­pė­je ran­da­me ir maž­daug 2 tūks­tan­čius as­me­nų, ku­rių pa­ja­mos per­nai ne­sie­kė mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos, o per me­tus pa­di­dė­jo dau­giau nei 1 tūks­tan­čiu eu­rų.

Nors reikš­min­gam pa­ja­mų pa­di­dė­ji­mui įta­kos ga­lė­jo tu­rė­ti ir bend­ras eko­no­mi­kos au­gi­mas, ir dėl įtam­pos dar­bo rin­ko­je pa­di­dė­ju­si dar­buo­to­jų de­ry­bi­nė ga­lia, ir di­dė­jan­tis dar­buo­to­jų pro­duk­ty­vu­mas ar kva­li­fi­ka­ci­ja, ta­čiau ne­rei­kė­tų at­mes­ti ir di­dė­jan­čios ne­to­le­ran­ci­jos še­šė­liui prie­lai­dos.

EL­TA, „Šiau­lių kraš­to“ inf.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos (EL­TA) nuo­tr.