Kaip Antanas Smetona atidavė Vilnių

Kaip Antanas Smetona atidavė Vilnių

Kaip An­ta­nas Sme­to­na ati­da­vė Vil­nių

To­kiu pa­va­di­ni­mu 1994 me­tų rugp­jū­čio 6 die­ną „Šiau­lių kraš­te“ bu­vo iš­spaus­din­tas Šiau­lių pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to is­to­ri­ko, nuo­la­ti­nio laik­raš­čio au­to­riaus, bu­vu­sio ko­res­pon­den­to Var­šu­vo­je, do­cen­to dr. Arū­no Gu­mu­liaus­ko straips­nis.

Šią is­to­ri­ko pub­li­ka­ci­ją drą­siai ga­li­ma pri­skir­ti at­ra­di­mų ar­ba is­to­ri­jos sen­sa­ci­jų ka­te­go­ri­jai.

1994-ai­siais, kai A. Gu­mu­liaus­kas re­dak­ci­jai at­ne­šė sen­sa­ci­ją, ji at­ro­dė šiek tiek ne­tik­ro­viš­kai ir bau­gi­namai. Juk ne kiek­vie­nais me­tais ga­li su­lauk­ti to­kios me­džia­gos.

Straips­nio „vi­nis“ – do­ku­men­tas, ku­rį is­to­ri­kas ra­do Var­šu­vos Nau­jų­jų Ak­tų ar­chy­ve. To do­ku­men­to, tei­gia A. Gu­mu­liaus­kas, ne­bu­vo ra­dęs nė vie­nas is­to­ri­kas, be­si­do­min­tis tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiais.

Raš­tu, ku­rio fak­si­mi­lę lie­tu­vių ir pran­cū­zų kal­ba iš­spaus­di­no­me, Lie­tu­vos pre­zi­den­tas A. Sme­to­na pa­ta­rė­ją prie Lie­tu­vos Pa­siun­ti­ny­bės Len­ki­jo­je dr. An­ta­ną Tri­ma­ką ski­ria Lie­tu­vos Ge­ne­ra­li­niu Kon­su­lu Vil­niu­je su ju­ris­dik­ci­ja Vil­niaus bei Bals­to­gės vai­va­di­joms.

A. Gu­mu­liaus­kas straips­ny­je klau­sė, ką reiš­kia Lie­tu­vos Ge­ne­ra­li­nio kon­su­lo pa­skyri­mas?

„Ga­li­ma teig­ti, jog šiuo ak­tu A. Sme­to­na pri­pa­žįs­ta Vil­nių bei Vil­niaus kraš­tą Len­ki­jos te­ri­to­ri­ja (...). To­kį pre­zi­den­to žings­nį ga­li­me va­din­ti tau­tos iš­da­vys­te, vi­siš­ku už­sie­nio po­li­ti­kos pra­lai­mė­ji­mu. Opo­nen­tai pa­prieš­ta­rau­tų pa­sta­ra­jam tei­gi­niui bei ver­tin­tų šį A. Sme­to­nos žings­nį, kaip no­rą pa­dė­ti Vil­niaus kraš­to lie­tu­viams“.

To­liau is­to­ri­kas tei­gia, kad jo ras­tas do­ku­men­tas ne­ga­li bū­ti fal­si­fi­ka­tas, nes „yra pa­ra­šy­tas ant po­pie­riaus su van­dens ženk­lais. Ne­ke­lia abe­jo­nių pre­zi­den­to ant­spau­do, A. Sme­to­nos bei K. Bi­zaus­ko pa­ra­šų tik­ru­mas“.

Is­to­ri­kas at­krei­pia dė­me­sį į do­ku­men­to da­tą – 1939 m. rugp­jū­čio 22 d.

Po die­nos bu­vo pa­si­ra­šy­tas Mo­lo­to­vo-Ri­bent­ro­po pa­ktas. „Dar po sa­vai­tės Vo­kie­ti­ja pra­dė­jo šios su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mą – Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą (...). Apie ko­kį Ge­ne­ra­li­nio kon­su­la­to stei­gi­mą ga­li­ma gal­vo­ti, ka­da po ke­lių sa­vai­čių ne­be­lie­ka Len­ki­jos vals­ty­bės, o be­veik po mė­ne­sio Lie­tu­va su So­vie­tų Są­jun­ga pa­si­ra­šo sa­vi­tar­pio pa­gal­bos su­tar­tį bei at­gau­na Vil­nių su Vil­niaus sri­ti­mi!“.

A. Gu­mu­liaus­kas ra­šo, kad „pa­si­kei­tus geo­po­li­ti­nei pa­dė­čiai, da­lis po­li­ti­kų, ma­tyt, ne­bū­tų lin­kę rim­tai ver­tin­ti šio do­ku­men­to reikš­mės (...). Ta­čiau „jei­gu apie šią A. Sme­to­nos nuo­sta­tą bū­tų su­ži­no­ju­si tau­ta, be jo­kių abe­jo­nių tu­rė­jo kil­ti žy­miai di­des­nė ne­pa­si­ti­kė­ji­mo ban­ga, nei priė­mus 1938-ųjų Len­ki­jos ul­ti­ma­tu­mą“.

Pa­ren­gė Vla­das VER­TE­LIS