Naujausios
APKLAUSA
Kaip sekasi prisitaikyti prie naujų pinigų?
Valdemaras UOGINTAS, mokytojas:
– Dar neatsigaunu, nelabai suprantu. Parduotuvėse kartais kyla nesusipratimų. Ypač viename prekybos centre. Jeigu duodi didesnę kupiūrą, tai nemoka skaičiuoti, tai negali tiek atiduoti, kiek reikia. Pardavėjos viena pas kitą bėgioja pasitarti. Būna ir pats nelabai suprantu, ar gerai atidavė grąžą.
Pastebėjau, kad parduotuvėse sumaišties kyla ir tada, kai pirkėjai atsiskaito baltais centais. Kiek žinau, pardavėjas gali paimti tik 50 monetų. Negana to, tame prekybos centre, kuriame perku, litus ir centus deda ne į kasą, o į kartoninę dėžutę. Kol pardavėja pasirašo, į kasą įveda tam tikrą skaičių, užtrunka, eilė susidaro.
Keičiau kelis šimtus litų pašte. Ten jokių problemų nekilo, ir eilės kaip tik tada nebuvo.
Vienas iš brangesnių pirkinių šiemet – skutimosi mašinėlė. Parduotuvėje jauni vyrai juokėsi, o reikia grąžą atiduoti – nebežino kaip.
Sunku ir prie naujų monetų priprasti. Blizga, visos panašios, reikia labai atidžiai žiūrėti.
Sigita ir Andrius ALEJŪNAI, senjorai:
– Mes džiaugiamės euru. Bus lengviau jauniems, bus lengviau verslininkams.
Mūsų pinigai yra banke. Dabar dar atsiskaitome litais, grąžą gauname eurais, ir viskas yra gerai. Kol leis laikas, atsiskaitinėsime litais. Manau, kad visus ir išleisime. Eurų dar neleidžiame. Turime jų ir iš anksčiau, iš kitų šalių. Dabar įdomu pažiūrėti, palyginti. Kai kurių šalių eurų nebeprisimename, reikėtų internete susirasti.
Mes gailimės, kad Lietuva neįsivedė euro anksčiau, 2008-aisiais. Gal dabar gyventume dar geriau. O kainos visada po truputį kyla ir kils. Ne viskas nuo mūsų priklauso.
Apsipratome su litais, apsiprasime ir su eurais.
Vitalijus, statybininkas:
– Aš važinėju po užsienį ir man pinigų pasikeitimas – nieko naujo. Užėjau į banką kitu reikalu, pamačiau eilę ir išėjau. Žmonės puola iš karto pinigus keistis, juk laiko dar yra. Gal kai kuriems tikrai reikia išsikeisti, bet daug tokių ateina, kuriems tikrai nėra jokios skubos.
Aš jau atsiskaitinėju eurais. Telefoną pirkau irgi už eurus. Litų nedaug turėjau. Monetas atidaviau anūkei. Grįžau iš Švedijos, parsivežiau kronų, jas išsikeičiau į eurus. Tiems, kas dirba užsienyje, euras yra labai gerai.
Liudas MILAŠIUS, taksistas:
– Naujų metų dieną klientai dar atsiskaitinėjo litais, o į vakarą jau pradėjo ir eurais. Jeigu gauname litais, grąžą atiduodame litais, jei eurais – eurais. Didžiausia kupiūra buvo 20 eurų. Atiduoti grąžą – jokia problema. Keleivių trūkumas yra problema.
Pačiam, kaip pirkėjui, teko patirti tokį nuotykį, kai prekybos centre iš 2 eurų pardavėja pusę valandos grąžos ieškojo.
Manau, kad čia tik dirbtinai kuriamas ažiotažas. Problemos iš tikrųjų jokios nėra. Žmonės nėra tokie kvaili, kad nesusiskaičiuotų pinigų. Buvo rublis, buvo talonas, buvo litas. Ar buvo problemų? Ne.
Šaukia, kad eilės prie bankomatų, kur pinigus galima įnešti. Jokių eilių nėra. Trys žmogiukai stovi.
Jūratė, buvusi šiaulietė:
– Aš dešimt metų gyvenu Airijoje ir prie eurų esu įpratusi. Gal čia gyvenantiems ir kyla sunkumų, ypač senyviems žmonėms.
Litų dar turiu. Ruošiamės krikštyti vaikelį ir jam į kraitelį planuojame įdėti litų. Tai bus kaip suvenyras, prisiminimas.
Mes džiaugiamės, kad dabar bus eurai. Nereikės grįžus į Lietuvą bėgti į banką ar valiutos keityklą.
Kalbino Jurgita JUŠKEVIČIENĖ, fotografavo Jonas TAMULIS
